Atsinaujinančioji energija – raktas į Europos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ateitį

Ar manote, kad Europos Sąjunga pasieks savo 2020 m. tikslą – užtikrinti, kad 20 proc. jos galutinės energijos būtų atsinaujinančioji energija?

Remiantis iki šiol mūsų padaryta pažanga, tikėtina, kad ES pasieks šį tikslą. ES atsinaujinančiosios energijos dalis kasmet augo ir 2014 m. pasiekė 16 proc. galutinio energijos suvartojimo. Ši dalis yra didesnė, nei Atsinaujinančiosios energijos direktyvoje numatytas Europos trendo vidurkis, todėl galima teigti, kad mūsų pažanga yra pakankamai sparti. Nacionaliniu lygmeniu vaizdas yra ne toks vienareikšmiškas, tačiau dauguma valstybių narių daro didelę pažangą.

Didesnis atsinaujinančiųjų energijos išteklių panaudojimas yra naudingas daugelyje sričių. Pažanga siekiant ES ir nacionalinių tikslų reiškia, kad atsinaujinantieji energijos ištekliai veiksmingai keičia iškastinį kurą ir padeda užtikrinti struktūrinį perėjimą prie švarios energijos. Šios perspektyvios tendencijos gali padėti Europos įmonėms patekti į naujus pasaulinius energetikos sektorius, kuriuose tikimasi spartaus augimo.  Mes taip pat stebime didesnį visuomenės susidomėjimą švarios energijos šaltiniais ir jų palaikymą; šis veiksnys gali padėti paskatinti dabartinį energetikos sistemos pertvarkymą. Nepaisant šių teigiamų poslinkių, reikia dar daug nuveikti, kad energetikos sistema būtų sėkmingai pertvarkyta.

Ar ES kada nors galės remtis tik atsinaujinančiąja energija, ar vis dėlto iškastinis kuras visada bus svarbus?

Pasirašius Paryžiaus susitarimą, pasaulis susitarė kurti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ateitį. Europos Sąjunga nustačiusi plačius klimato kaitos tikslus, o norint pasiekti mūsų ilgalaikius priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus, 2050 m. iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių turi būti tenkinama bent 55–75 proc. mūsų energijos poreikių. Akivaizdu, kad šį tikslą pasiekti sudėtinga, tačiau įmanoma.

Atsinaujinantieji energijos ištekliai yra labai svarbūs siekiant švelninti ilgalaikius klimato kaitos padarinius; jiems teks vis svarbesnis vaidmuo didinant bendrą ES energetinį saugumą. Tačiau tikėtina, kad dar kurį laiką mums reikės iškastinio kuro, nepaisant to, kad mūsų priklausomybė nuo jo ėmė mažėti. Iškastinis kuras ne tik susijęs su geopolitine rizika; jo išorinė kaina visuomenei yra neproporcingai didelė, nes daroma žala sveikatai ir aplinkai.

Jei naftos kainos gana ilgai išliktų žemame lygyje, tai gali turėti įtakos atsinaujinančiųjų energijos išteklių konkurencingumui, tačiau ilgalaikės atsinaujinančiosios energijos perspektyvos yra geros. Atsinaujinančiosios energijos technologijų ekonominis konkurencingumas vis didėja. Daug kur atsinaujinančioji energija jau sėkmingai konkuruoja su iškastinio kuro technologijomis vertinant rinkos kainas. Be to, jei energijos kainose geriau atsispindėtų poveikis aplinkai, susijęs su energijos gaminimu ir naudojimu, tokiu kaip neigiamas taršos poveikis orui, klimatui ir vandeniui, atsinaujinantys energijos ištekliai vienareikšmiškai nukonkuruotų įprastines technologijas.

Ar Europa pirmauja plėtojant švarios energijos šaltinių naudojimą?

Kaip galime spręsti iš naujausios EAA ataskaitos dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo Europoje, ES labai prisidėjo prie atsinaujinančiosios energijos technologijų plėtros pasaulyje. 2005–2012 m. Europoje užfiksuota didžiausia investicijų į atsinaujinančiuosius energijos išteklius dalis pasaulyje; ją 2013 m. aplenkė tik Kinija. 2014 m. 28 ES valstybėse narėse sumontuoti ir prijungti fotovoltinės saulės energijos pajėgumai buvo didžiausi pasaulyje (apie tris kartus daugiau nei Kinijoje), ES pirmavo ir pagal vėjo jėgainių galią. Tačiau pastaruoju metu investicijų sparta Europoje mažėja, o kitose pasaulio šalyse didėja.

Pagal užimtumą atsinaujinančiosios energijos sektoriuje ES yra vienas iš pirmaujančių pasaulio regionų. 2014 m. tik Brazilijoje šioje srityje darbo jėgos buvo įdarbinta daugiau nei ES. Didžiausi darbdaviai ES atsinaujinančiosios energijos sektoriuje yra vėjo, fotovoltinės saulės energijos ir kietos biomasės pramonės įmonės. Dėl vis didėjančios Kinijos konkurencijos ES fotovoltinės saulės energijos saulės ir vėjo pramonės įmonėse darbo vietų sumažėjo. Nepaisant to, su atsinaujinančiąja energija susijusių darbo vietų dalis 28 ES valstybių narių darbo jėgos struktūroje išlieka didesnė nei Kinijoje.

Kokie iššūkiai laukia ateityje?

Pirma, pasaulinė padėtis atsinaujinančiosios energijos sektoriuje sparčiai kinta. Jei Europa nori išsaugoti savo pranašumą, ji turi vykdyti įsipareigojimus dabartiniame lygyje. Tai, kad pastaruoju metu mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros finansavimas atsinaujinančiosios energijos šaltinių plėtrai sumažėjo, leidžia daryti prielaidą, kad galime atsilikti pažangių ateities technologijų srityje. Atsižvelgiant į tai, Tarptautinė energetikos agentūra rekomenduoja patrigubinti dabartines mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidas švarios energijos technologijos inovacijoms.

Be to, būtina reformuoti ES energetikos rinką, kad ji taptų veiksmingesnė ir pritaikyta prie didėjančio kintančiųjų nekaupiamųjų atsinaujinančiųjų išteklių energijos lygio. Kintančiosios nekaupiamosios atsinaujinančiosios energijos šaltiniai, tokie kaip saulės fotovoltinės ir vėjo jėgainės, į tinklą elektrą perduoda, kai susidaro tinkamos klimato sąlygos. Pagal dabartines rinkos taisykles šių energijos išteklių gamintojai dar negali užtikrinti tinkamo kainų lygio, ir į tai reikės atsižvelgti ateityje.

Efektyvumo didinimas, perdavimo jungtys, tarpvalstybinių tinklų sujungimas, energijos taupymo ir saugojimo tobulinimas, susijęs su paklausos valdymu, – visa tai taip pat bus svarbu siekiant pertvarkyti energetikos sistemą.

Kaip EAA užtikrina veiksmingesnį atsinaujinančiosios energijos panaudojimą?

Reguliarios ES lygiu siekiamų tikslų pažangos vertinimo ataskaitos padeda Europos mastu priimti politinius sprendimus . Mūsų rengiamose ataskaitose pristatoma dabartinė aplinkos būklė, ir ES šalims narėms teminės informacijos šaltinis - Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklas (EIONET) suteikia galimybę nustatyti ir aptarti su atsinaujinančiąja energija susijusius klausimus.

Mihai Tomescu