Tvari miškotvarka – Europos miškų gerovės pagrindas

Kodėl miškai yra tokie svarbūs mūsų aplinkos būklei?

Miškai užtikrina daugelį aplinkai ir klimatui gyvybiškai svarbių ekosistemos funkcijų. Pavyzdžiui, jie padeda reguliuoti klimatą ir palaiko vandens baseinus – taip mes gauname švarų vandenį. Jie padeda valyti orą, kuriuo kvėpuojame. Miško išteklių augimas dažnai padeda iš atmosferos surinkti didelius kiekius anglies dioksido. Be to, jie padeda išsaugoti ir apsaugoti biologinę įvairovę, nes miškuose gyvena ir nuo jų priklauso įvairios rūšys. Miškai yra svarbus ekonominis išteklius, ne tik medienos gamybai, bet ir kaip medicinos ir kitų produktų gamybai naudojamų medžiagų šaltinis. Be to, miškams tenka ir kitos žmonių gerovei ir poilsiui svarbios funkcijos.

Europoje bendras miškų plotas faktiškai didėja, pirmiausiai tai lemia apželdinimo mišku politika ir užleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku. Miškai dengia daugiau kaip 40 proc. viso žemės paviršiaus 33 Europos aplinkos agentūros valstybėse narėse ir šešiose bendradarbiaujančiose šalyse.

Tačiau miškų būklė yra pasaulinio lygmens klausimas, o pasaulio mastu bendras miškų plotas mažėja. Europiečiai taip pat prisideda prie miškų naikinimo pasaulyje. Mes importuojame įvairius žemės ūkio produktus, taip pat medienos produktus, o jų gamyba yra pagrindinė miškų (daugiausiai – tropinių ar borealinių) naikinimo pasaulyje priežastis.

Bendras miškų plotas – ne vienintelis rodiklis, į kurį reikėtų atsižvelgti.

Kokie yra didžiausi Europos miškams kylantys iššūkiai?

Europos miškams kyla didelių iššūkių, įskaitant buveinių praradimą ir didesnę riziką, susijusią su invazinėmis rūšimis, tarša ir klimato kaita. Be to, miškams poveikį daro įvairi žmonių veikla juose, transporto tinklų statyba ir miestų plėtra. Didelių miškų masyvų suskaidymas į daugelį mažesnių miško plotų tarp žemės ūkio paskirties žemės ar urbanistinių zonų akivaizdžiai turi įtakos miškams ir nuo miškų priklausomoms rūšims.

Šie klausimai nagrinėjami mūsų ataskaitoje apie Europos miškų ekosistemų būklę ir tendencijas, kuri bus paskelbta šį mėnesį. Ataskaitoje patvirtinama, kad turime apsaugoti mūsų miškus ir užtikrinti tvarų miško ekosistemų valdymą, ne tik gaminant medieną, bet ir kai mūsų miškai yra naudojami kitoms gyvybiškai svarbioms ekosistemos funkcijoms, kurios yra būtinos mūsų gerovei.

Kodėl taip svarbu užtikrinti tinkamą mūsų miškų būklę ir juos apsaugoti?

Istoriškai miškai daugelyje Europos regionų yra natūrali buveinė; jie nuo seno užtikrina mūsų aplinkai ir gerovei svarbias funkcijas. Jiems būdinga didelė biologinė įvairovė, be to, jie yra labai svarbūs, kad Europoje galėtume užtikrinti tinkamą natūralių buveinių būklę.

Pastaraisiais metais įvairiose politikos diskusijose didėja informuotumas apie miškų svarbą, ypač atsižvelgiant į Paryžiuje vykusioje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje pasiektą susitarimą; miškams konferencijos diskusijose buvo skiriama nemažai dėmesio. Kalbant apie anglies dioksido sekvestraciją ir klimato kaitos poveikio mažinimą, miškai galbūt yra vienintelė natūrali sritis, kurią galime valdyti. Miškus galime auginti ir kirsti. Vandenynų, pavyzdžiui, mes taip nekontroliuojame.

Kokią grėsmę mūsų miškams kelia klimato kaita?

Žinome, kad klimato kaita miškams turės įtakos, tačiau nežinome, kokios ir kokio masto. Klimato kaita gali turėti ir teigiamos, ir neigiamos įtakos. Jei gyvenate šiltesnio klimato zonoje, tikėtina, kad medžių augimas paspartės, o tai gali teigiamai paveikti medienos gamybą. Be to, tai gali turėti įtakos medžių užimamai erdvei, tiek kylant aukštyn, tiek labiau į šiaurę. Taip pat miškams gali kilti įvairių grėsmių, susijusių su užkratu, ligomis, kenksmingaisiais organizmais ir labiau invazinėmis rūšimis.

Pavyzdžiui, dėl trumpesnių ir sausesnių pavasario ir vasaros laikotarpių žievėgraužio tipografo (Ips typographus) vystymosi ciklas yra trumpesnis, todėl šie kenkėjai gali daugintis daug kartų per sezoną, atitinkamai didėja jų populiacija.

Miškai gali tapti labiau pažeidžiami dėl klimato sąlygų kaitos nulemtų ekstremalesnių oro sąlygų. Dėl lietaus intensyvumo pokyčių (drėgnio didėjimo arba mažėjimo) dabartines medžių rūšis gali pakeisti kitos rūšys, geriau prisitaikiusios išlikti ir vešėti naujomis klimato sąlygomis.

Nors daugumą miško gaisrų Europoje sukelia žmonės, dėl didelių sausrų ir sausų oro sąlygų gali padidėti miško gaisrų rizika, ypač Pietų Europoje. O tokie gaisrai miško ekosistemoms gali turėti niokojančių padarinių.

Kaip ES ir EAA imasi spręsti šiuos klausimus?

Už miškotvarką ir toliau atsako valstybės narės. Tačiau Europoje vyksta procesas, kuriuos siekiama apibrėžti tam tikrus tinkamiausios Europos miškų priežiūros kriterijus ir gaires. Nors ES miškų politikos nėra, Europos Sąjunga nori Europoje paremti ir įgyvendinti tvarią miškotvarką, taip pat apsaugoti ir išsaugoti įvairias miškų funkcijas. Tuo tikslu ES priėmė naują Miškų strategiją, kuri paskelbta 2013 m. rugsėjo mėn. Strategija siekiama užtikrinti geresnį susijusių suinteresuotųjų šalių veiklos koordinavimą.

Agentūra pateikia vertinimus, siekdama gausinti žinias apie Europos miškus ir didinti informuotumą apie miškams kylančius iššūkius, o kartu ir nustatyti ateities perspektyvas. Tuo tikslu glaudžiai bendradarbiaujame su Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centru ir Eurostatu. Be to, vykdome bendrą veiklą su Europos Žemės stebėjimo programa „Copernicus“, pagal kurią, vykdant žemės stebėjimo veiklą, kartografuojami miškai ir miškų tipai. Siekdami dalytis duomenimis, taip pat koordinuojame veiklą su JT agentūromis ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis. Pasinaudodami savo išsamia praktine patirtimi aplinkos srityje ir pasitelkdami savo partnerius, galime susieti miškus su kitais aplinkos aspektais, tokiais kaip klimatas, žemės ūkis, transportas ir biologinė įvairovė, ir atitinkamai geriau ir visapusiškiau suprasti miško ekosistemoms kylančius iššūkius.

Annemarie Bastrup-Birk

Pokalbis paskelbtas 2016 m. kovo mėn. EAA informaciniame biuletenyje Nr. 2016/1.