All official European Union website addresses are in the europa.eu domain.
See all EU institutions and bodiesAr kažką už mūsų planetos, tik esant būtinybei atsispausdinti šį puslapį. Net nedidelis veiksmas gali padaryti didžiulį skirtumą, kai milijonai žmonių tai padaryti!
Visi – nuo politikos koridorių iki akademinių platformų – kalba apie pasaulio krizes: sveikatos krizę, ekonomikos ir finansų krizę, klimato krizę ir gamtos krizę. Visa tai – tos pačios problemos simptomai: tai mūsų netvari gamyba ir vartojimas. COVID-19 sukeltas šokas atskleidė sisteminį mūsų pasaulio ekonomikos ir visuomenės, kurioje esama daug nelygybės, pažeidžiamumą.
Europos aplinkos agentūra (EAA) ne vien teikia patikimą informaciją apie mūsų aplinką ir klimatą, bet ir siekia pagerinti savo, kaip organizacijos, aplinkosauginį veiksmingumą. Mes kalbėjomės su Melanie Sporer, kuri koordinuoja šias EAA pastangas pasitelkus ES aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS).
Žinome, kad tarša plastiku ir plastiko atliekos yra didelė aplinkosaugos problema. Pastaraisiais metais rinkoje atsirado naujų plastikinių gaminių, kurie, kaip teigiama, mažiau kenksmingi aplinkai. Neseniai paskelbtame Europos aplinkos agentūros (EAA) pranešime vertinamas jų ekologiškumas. Norėdami sužinoti daugiau, susėdome pasikalbėti su Almut Reichel, EAA tausaus išteklių naudojimo ir atliekų eksperte.
Plastiko atliekos tebėra didžiulė ir vis didėjanti problema. Ko imasi Europos Sąjunga siekdama išspręsti šią problemą? Europos aplinkos agentūros (EAA) atliekų prevencijos ekspertas Ioannis Bakas trumpai apžvelgia kiek anksčiau šį mėnesį paskelbtą EAA plastiko atliekų prevencijos Europoje ataskaitą.
Daugeliui žmonių žiedinės ekonomikos sąvoka tebėra ne tik abstrakti, bet ir tolima. Nors pasaulyje vis labiau populiarėja ekologiškumas, daugelis žmonių vis dar nenutuokia apie didesnius mūsų gyvenimo pokyčius, kurie turės įvykti norint užtikrinti tvarią ateitį ir ilgalaikę gerovę.
Praėjusių metų gruodžio mėnesį Paryžiuje pasaulio šalys iškėlė ambicingą tikslą: užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros augimas būtų gerokai mažesnis nei 2 laipsniai, kartu siekiant tokį augimą sumažinti iki 1,5 laipsnio, palyginti su ikipramoninio laikotarpio. Neseniai įvykusiame Didžiojo dvidešimtuko aukščiausiojo lygio susitikime Kinija ir Jungtinės Valstijos paskelbė oficialiai įsipareigojančios prisijungti prie Paryžiaus susitarimo. Tai svarbus žingsnis į priekį siekiant sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir apriboti visuotinį atšilimą. Vis dėlto, siekiant šio ambicingo tikslo, susitarimą pasirašiusių šalių dabartinių įsipareigojimų nepakanka.
Atrodo, kad ateitis atsinaujinantiems energijos ištekliams yra šviesi, nes jie tampa vis svarbesni, atsižvelgiant į tai, kad Europa siekia sumažinti savo priklausomybę nuo iškastinio kuro. Mūsų pašnekovas Europos aplinkos agentūros ekspertas Mihai Tomescu pasakoja apie švarios energijos teikiamas galimybes ir susijusius iššūkius.
Šių metų rugpjūčio mėnesį per 190 šalių pasiekė bendrą sutarimą dėl 2030 m. Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkės. Vėliau šį mėnesį valstybių vadovai Niujorke patvirtins šią darbotvarkę, taip pat darnaus vystymosi tikslus ir uždavinius. Kitaip nei ankstesnieji tikslai, darnaus vystymosi tikslai yra skirti tiek besivystančioms, tiek išsivysčiusioms šalims ir yra sutelkti į platesnį darnaus vystymosi temų spektrą. Į daugumą iš 17 darnaus vystymosi tikslų įtraukti elementai, susiję su aplinka, išteklių naudojimu ar klimato kaita.
Kad pagamintų pakankamą maisto kiekį, Europa kliaujasi intensyviąja žemdirbyste, kuri turi poveikio aplinkai ir mūsų sveikatai. Ar Europa gali rasti ekologiškesnių maisto gamybos būdų? Šį klausimą uždavėme Ybelei Hoogeveen, kuri vadovauja Europos aplinkos agentūros (EEA) grupei, tiriančiai gamtos išteklių naudojimo poveikį aplinkai ir žmonių gerovei.
Europos ekonomika vis dar jaučia 2008 m. prasidėjusios ekonominės krizės pasekmes. Milijonai žmonių neteko darbo, sumažėjo darbo užmokestis. Ar dabar laikas kalbėti apie aplinkosaugą, kai aukštųjų mokyklų absolventai viename iš turtingiausių pasaulio žemynų neranda darbo? Taip, Europos Sąjungos naujoji aplinkosaugos veiksmų programa skirta net tik aplinkos politikai, bet ir kitiems klausimams. Šioje programoje aplinka suvokiama kaip neatsiejama mūsų sveikatos ir ekonomikos dalis.
Gyvename nuolat kintančiame pasaulyje. Kaip vykstančius pokyčius nukreipti tokia linkme, kad iki 2050 m. tvarią plėtrą užtikrintume visame pasaulyje? Kaip užtikrinti trumpalaikę ir ilgalaikę ekonominių ir aplinkos procesų pusiausvyrą? Atsakymai priklauso nuo to, kaip elgsimės pereinamuoju laikotarpiu ir ar neįkalinsime savęs netvariose sistemose.
Mums reikia maisto, o jam pagaminti reikia gėlo vandens. Dėl didėjančios žmonių veiklos ir klimato kaitos daugelyje regionų, ypač pietuose, reikia stengtis iš visų jėgų norint surasti pakankamai gėlo vandens visiems poreikiams patenkinti. Ką galime padaryti, kad apsirūpintume maistu nemažindami gėlo vandens išteklių? Pirmas žingsnis – efektyviau naudoti vandenį žemės ūkyje.
Atliekų perdirbimui negalioja sienos: 35 metų Zhang Guofu uždirba 700 eurų per mėnesį – Kinijos provincijai milžinišką sumą – perrinkinėdamas atliekas, tarp kurių yra pirkinių maišeliai iš Didžiosios Britanijos prekybos centrų tinklo ir DVD anglų kalba. Iš tiesų į šiukšlių dėžę Londone išmesti daiktai gali lengvai atsirasti už 5 000 mylių, Kinijoje, antrinių žaliavų fabrike Perlų upės deltoje.
For references, please go to https://eea.europa.eu./lt/themes/waste/articles/articles_topic or scan the QR code.
PDF generated on 2024-11-23 02:12
Engineered by: EAA interneto svetainės komanda
Software updated on 26 September 2023 08:13 from version 23.8.18
Software version: EEA Plone KGS 23.9.14
Dokumento veiksmai
Dalintis su kitais