Laikydamiesi kartu galime judėti pirmyn: pasibaigus sukrečiančiai koronaviruso krizei, kurkime tvarią planetą

Deja, nuo koronaviruso mirusių žmonių skaičius pasaulyje viršijo 400 000 ir toliau didėja – vienuose regionuose greičiau nei kituose. Su COVID-19 susijusios išlaidos ir grėsmės yra realios ir reikalauja pasaulinio masto veiksmų ir solidarumo.

Siekdamos sustabdyti viruso plitimą, daugelis šalių, įskaitant beveik visas ES valstybes nares, ėmėsi griežtų izoliavimo priemonių. Kai kurios šalys, kurioms pavyko sumažinti užsikrėtusiųjų skaičių, pamažu vėl ima atsiverti. Po šių pirmųjų mėnesių, per kuriuos svarbiausia buvo pažaboti ūmias grėsmes sveikatai ir skubiai rasti sprendimus, taip pat paaiškėjo, kad pandemija turės milžiniškų ekonominių padarinių, kurias jausime dar ne vienus metus. Skirdamos viešąsias lėšas vyriausybės tikisi sušvelninti didžiausius nuostolius ir paskatinti ekonomikos atsigavimą. Ar šios lėšos bus naudojamos tam, kad pasaulis vėl būtų toks kaip iki koronaviruso pandemijos, ar tvarus ir visiems teisingas?

Europos ekonomikos gaivinimo plane patvirtintas tvarumo siekis

Europos pasirinkimas aiškus: ekologiška, skaitmeninė ir atspari Europa. Komunikate „Europos žaliasis kursas“ Europos Komisija jau pasiūlė plataus užmojo ir teisingą perėjimo prie ilgalaikio tvarumo mechanizmą, didžiausią dėmesį skiriant aplinkos ir klimato klausimams. Šiai vizijai įgyvendinti buvo pateikti pagrindiniai politikos priemonių rinkiniai, įskaitant neseniai pasiūlytas Biologinės įvairovės ir „Nuo ūkio iki stalo“ strategijas.

Europos pasirinkimas aiškus: ekologiška, skaitmeninė ir atspari Europa

Šie prioritetai taip pat aiškiai atspindėti pasiūlyme dėl daugiamečio 1,1 trilijoną EUR siekiančio 2021–2027 m. ES biudžeto. Europos Komisija neseniai pasiūlė naują papildomą finansinę priemonę „Next Generation EU“, kurios vertė – 750 milijardų EUR, ir kuri yra ekonomikos gaivinimo po šios ekonominės krizės plano dalis. Šias lėšas paskirsčius aiškiai apibrėžtiems politikos tikslams, bus lengviau pertvarkyti Europos ekonomiką užtikrinant neutralų poveikį klimatui, tvarumą bei mažinant socialinę nelygybę.

Kad šios lėšos būtų skirtos nuosekliems šios bendros vizijos įgyvendinimo veiksmams, pereinamuoju laikotarpiu pagrindinis vaidmuo teks žinioms.

Didėjantis žinių kiekis, padedantis priimti pereinamojo laikotarpio sprendimus

Pasaulio bendruomenei prireiks metų, o gal net dešimtmečių, kad suvoktų ir įvertintų visą šios krizės mastą – nuo demografinių pokyčių ir nelygybės iki išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo tendencijų. Tačiau jau yra tam tikrų ženklų, rodančių, kokių ilgalaikių ir trumpalaikių pasekmių priemonės nuo koronaviruso turės aplinkai.

Tarp pirmųjų išmatuojamų rezultatų taikant kovos su koronavirusu priemones – akivaizdžiai pagerėjusi oro kokybė. Sumažėjus kelių eismui, daugelyje izoliuotų Europos miestų pastebėta mažesnė kai kurių pagrindinių oro teršalų koncentracija. Norėdama įvertinti šių teigiamų pokyčių mastą, EAA stebėjo vidutinę savaitinę azoto dioksido koncentraciją. Palyginti su ta pačia 2019 m. savaite, kai kuriuose miestuose ši koncentracija buvo daugiau kaip 50 proc. mažesnė. Taip pat tikėtina, kad sumažės ir kelių transporto keliamas triukšmas. Tačiau ekonominę veiklą vykdant vis intensyviau, šie teigiami rodikliai turėtų prastėti.

Tikėtina, kad sumažėjus ekonominės veiklos apimtims, 2020 m. taip pat sumažės išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Nuodugnus konkrečiais duomenimis pagrįstas vertinimas bus pateiktas 2021 m. pabaigoje. Ekonomikai pradėjus atsigauti, drastiškai sumažėjęs išmetamųjų teršalų kiekis, kaip ir oro kokybės atveju, vėl padidės iki buvusių verčių.

Iš viso pasaulio šalių gaunama pranešimų, kad žmogui sumažinus aplinką niokojančios veiklos mastą, laukinė gamta po truputį atsigauna, bet į aplinką patenka daugiau vienkartinių plastiko gaminių. Visos Europos ir pasaulio šalių tyrėjai ir valdžios institucijos imasi iniciatyvų, leisiančių nustatyti šias tendencijas ir jų pagrįstumą.

Kad ir toliau nenukryptume nuo įsipareigojimo siekti neutralaus poveikio klimatui ir tvaraus žemyno bei planetos sukūrimo, dalysimės vis gausėjančiomis EAA ir mūsų partnerių sukauptomis žiniomis, sudarydami palankesnes sąlygas informatyvioms diskusijoms mūsų naujajame informacijos centre „Planeta po koronaviruso pandemijos“.

Viena planeta, viena bendruomenė

Išgyvename sudėtingą laikotarpį. Aplink mus per trumpą laiką neįtikėtinu tempu keitėsi viskas: socialiniai ryšiai, darbo pobūdis, švietimas, atostogos, įsidarbinimo galimybės ir skaitmeninis junglumas. Ateitis taip pat labai miglota. Tačiau šiais nelengvais laikais neturėtume pamiršti įspūdingos tvirtybės, atsparumo ir solidarumo, kuriuos pademonstravome kaip atskiri individai, šeimos ir pasaulinės bendruomenės nariai. Laikydamiesi kartu galėsime imtis veiksmų, mąstyti inovatyviai, prisitaikyti ir judėti pirmyn. Tą darydami turime nepamiršti tvarumo.