Article

Kokiu oru kvėpuojame - Oro kokybė Europoje

Pakeisti kalbą

Ši svetainė turi ribotą funkcionalumą su javascript išjungtas. Prašome įsitikinkite, kad jūsų naršyklėje įjungtas JavaScript.

Article Paskelbta 2009-03-02 Paskutinį kartą keista 2021-05-11

* Šios istorijos veikėjai išgalvoti. Tačiau duomenys – tikri. Istorija vyksta 2008 m. liepos 27 d., kai Briuselyje buvo paskelbta apie pablogėjusią oro kokybę.

Anai 37 metai, ji gyvena Briuselio centre. Su sūnumi Johanu ji planuoja išvyką į gamtą, toli nuo judraus didmiesčio. Ana serga astma ir yra gydytojo įspėta apie oro taršos pavojingumą, ypač karštomis vasaros dienomis.

Anai teko girdėti apie Londono rūkus 6 dešimtmetyje, dėl kurių per vieną savaitę mirė 2 000 žmonių. Iš vaikystės ji prisimena vakaro žinių vaizdus su nugaišusiomis žuvimis ir žūstančiais medžiais, kai 8 dešimtmetyje visuomenė pirmą kartą sužinojo apie rūgštinį lietų.

Nenuostabu, kad motinystė ir neseniai buvęs astmos priepuolis privertė prisiminti oro užterštumą. Nuo Anos vaikystės daugelio oro teršalų išmetimas Europoje gerokai sumažėjo. Oro, kuriuo kvėpuoja Ana ir Johanas, kokybė labai pagerėjo palyginti su ankstesniais metais, o oro kokybės valdymo politika – viena iš „sėkmės istorijų“, vainikuojančių ES pastangas aplinkosaugos srityje. Konkrečiai, ES politika padėjo labai sumažinti sieros – pagrindinio rūgštinio lietaus komponento –išmetimus. Tačiau azoto, kito reikšmingo rūgštinio lietaus komponento, problema nebuvo sprendžiama tokiu pat mastu, todėl tebekelia didelį susirūpinimą. Didelė Europos miestų gyventojų dalis tebegyvena miestuose, kuriuose nuolat viršijamos ES oro kokybės ribos, nustatytos žmonių sveikatai apsaugoti. Kasmet Europoje dėl oro taršos per anksti miršta daugiau žmonių, nei žūva autotransporto avarijose.

Europos tikslas užtikrinti tokią oro kokybę, kad nebūtų daroma žala žmonių sveikatai ar aplinkai, dar nėra įgyvendintas. EAA vertinimu, 15 iš 27 ES valstybių narių 2010 m. nebus pasiekusios vieno ar daugiau iš jas teisiškai įpareigojančių tikslų kenksmingų oro teršalų mažinimo srityje.

Smulkios kietosios dalelės ir ozonas

Šiuo metu pripažįstama, kad didžiausią poveikį sveikatai turi du teršalai – smulkios kietosios dalelės ir pažemio ozonas. Ilgalaikis ir maksimalus poveikis gali įvairiai kenkti sveikatai – nuo nedidelio kvėpavimo sistemos pakenkimo iki priešlaikinės mirties.

Kietosios dalelės – terminas, kuriuo apibūdinamos įvairios smulkios dalelės, esančios, pvz., automobilių išmetamose dujose ar buitinių krosnių dūmuose. Jos veikia plaučius ir gali pakenkti įvairaus amžiaus žmonėms, bet visų pirma turintiems širdies ir kvėpavimo takų problemų..

Naujausiais EAA duomenimis, nuo 1997 m. smulkiųjų dalelių koncentracijos, viršijančios ES ribas, nustatytas žmonių sveikatai apsaugoti, gali veikti iki 50 proc. Europos miestų gyventojų. Net 61 proc. miestų gyventojų gali būti veikiami ES tikslines vertes viršijančių ozono koncentracijų. Apskaičiuota, kad PM_2.5 (smulkiosios kietosios dalelės) ore sutrumpino statistinę gyvenimo trukmę ES daugiau nei aštuoniais mėnesiais.

EAA pažymi, kad nors nuo 1997 m. abiejų šių svarbiausių oro teršalų kiekiai sumažėjo, jų koncentracijos ore, kuriuo kvėpuojame, išliko maždaug tokios pačios. Kol kas dar nežinome, kodėl koncentracijos aplinkos ore nesumažėjo, tačiau priežastis gali būti kelių veiksnių junginys: oro kokybę gali veikti dėl klimato kaitos pakilusi temperatūra; galbūt tarša atsklinda iš kitų žemynų arba, pavyzdžiui, dėl natūraliai medžių išskiriamų medžiagų, sąlygojančių ozono formavimąsi.

Diena kaime

Ana planuoja praleisti vieną dieną su Johanu kaime. Prieš išvykdama ji prisijungia prie IRCEL, valstybinio tinklalapio, kuriame reguliariai skelbiami duomenys apie oro kokybę Belgijoje. Naudodamasi žemėlapiais Ana gali peržiūrėti tam tikrų rodiklių (pvz., kietųjų dalelių, ozono, azoto dioksido, sieros dioksido) duomenis ir prognozes. Šie duomenys skelbiami tinkle gaunami iš visoje šalyje esančių stebėjimo stočių.

Tobulesnė stebėsena ir galimybė gauti informaciją apie oro taršą – dar viena pastarųjų metų „sėkmės istorija“. Pavyzdžiui, vietos duomenys apie ozono koncentraciją dabar perduodami EAA „ozono tarnybai“ (¹), teikiančiai padėties visoje Europoje apžvalgą.

Ana peržvelgia visą Belgijos žemėlapį, sustodama ties stebėjimo stotimi Briuselio centre, kuri yra arčiau kaip du kilometrai nuo jos namų.

Prieš kelias minutes gauti duomenys rodo, kad Briuselyje ozono koncentracija didelė. Pagal tinklalapio prognozę, vėliau ir kitą dieną koncentracija viršys ES nustatytus tikslinius dydžius (1 pav.).

Ana išeina iš namų ir pasuka link artimiausios metro stoties, iki kurios 10 minučių kelio. Gatvėje galima iš karto matyti – ir užuosti – miesto transporto problemas.

Automobilių išmetamos dujos Briuselio, kaip ir visų didžiųjų miestų, centre dirgina kvėpavimo takus, akis ir plaučius. Ana ir Johanas pasuka į vietos traukinių stotį ir važiuoja į kaimą.

Netrukus Ana ir Johanas įvažiuoja į nacionalinį parką, esantį prie pat Briuselio. Ženklas skelbia, kad tai „Natura 2000“ teritorija – Europos ekologinio tinklo, įkurto siekiant apsaugoti gamtines buveines ir išsaugoti įvairias augalų bei gyvūnų rūšis, dalis.

1 pav. / Ozono koncentracijos Briuselio oro kokybės stebėjimo stotyse sekmadienį, 2008 m. liepos 27 d. Kai ozono koncentracija viršija saugų lygį, tai pažymima raudonu trikampiu ir vietos valdžia privalo informuoti visuomenę bei nurodyti apsaugos priemones. Šaltinis: EAA, 2008.

Azotas

Bet koks tai kvapas? Netoliese traktorius laukuose purškia srutas. Tai erzina, galvoja Ana, bet tai dalis tikro kaimiško gyvenimo, kuris Johano spalvotose knygelėse parodytas daug romantiškiau.

Aitrų kvapą sukelia net 40 skirtingų cheminių medžiagų, išsiskiriančių iš srutų. Viena iš jų yra amoniakas (NH₃), lakusis azoto junginys. Labai didelės NH₃ koncentracijos yra kenksmingos ir gali paveikti kvėpavimo takus. Tačiau šiuo atveju koncentracijos nepavojingos žmogaus sveikatai. Ana gali su palengvėjimu atsidusti, nors nemalonų kvapą ir tebejaučia.

Azotas yra svarbi gamtos maistingoji medžiaga. Reaktyviąsias azoto formas mūsų organizmas naudoja baltymams gaminti. Tačiau azoto perteklius gali sukelti dideles aplinkosaugos ir sveikatos problemas.

Rūgštinis lietus susidaro tada, kai ore yra didelės sieros ir azoto koncentracijos. Didžiulis sieros dioksido išmetimų sumažinimas yra vienas iš svarbiausių oro taršos politikos pasiekimų pastaraisiais dešimtmečiais. 1990–2006 m. 32 EAA narės sumažino sieros išmetimus 70 proc. Tačiau azoto atveju veikla nebuvo tokia sėkminga.

Mažėjant sieros išmetimams, azotas dabar išlieka svarbiausiu rūgštinančiu oro komponentu. Žemės ūkis ir transportas yra pagrindiniai azoto teršalų šaltiniai. Vien žemės ūkiui tenka per 90 proc. amoniako (NH₃) išmetimų.

Staiga Johanas praranda pusiausvyrą ir įgriūna į geliančias dilgėles. Pakėlusi ir nuvaliusi jį, Ana pastebi, kad dilgėlių aplink pilna. Ji puikiai prisimena dilgėles iš vaikystės, kai jos augo kaimyno sode, aplink komposto krūvą, kuri kartu buvo ir naminių paukščių mėšlo sąvarta.

Tai nebuvo atsitiktinumas – geliantis augalas rodo, kad grunte yra didelės azoto koncentracijos.

Labiausiai tikėtina Johaną supančio dilgėlių sąžalyno priežastis yra eutrofikacija. Ji vyksta tada, kai sausumos ar vandens ekosistemoje yra perdaug cheminių maistingųjų medžiagų (pvz., azoto). Vandenyje vyksta pernelyg intensyvus augalų augimas ir puvimas, o tai sukelia tolesnius reiškinius, įskaitant deguonies išeikvojimą. Sumažėjus deguonies tiekimui žuvys ir kiti gyvūnai bei augalai galiausiai užtrokšta.

Dilgėlių gausa toje vietoje leidžia teigti, kad nors ši „Natura 2000” teritorija ir saugoma, ji nėra apsaugota nuo azoto poveikio iš oro. Teritoriją juosianti tvora nesuteikia apsaugos – iš tiesų, nuo ore esančių dalelių ją apsaugotų tik šiltnamis.

Pastangos švelninti klimato kaitos poveikį pagerins oro kokybę

2008 m. sausį Europos Komisija pasiūlė klimato ir energetikos priemonių paketą, kuriuo siekiama:

iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus 20 proc.;
iki 2020 m. padidinti atsinaujinančių energijos šaltinių dalį 20 proc.;

iki 2020 m. padidinti energijos efektyvumą 20 proc.

Pastangos šiems tikslams įgyvendinti tuo pačiu sumažins oro taršą Europoje. Pavyzdžiui, energijos efektyvumo didinimas ir platesnis atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas leis sumažinti sudeginamo iškastinio kuro – svarbiausio oro taršos šaltinio – kiekį. Šis teigiamas šalutinis poveikis laikomas antrine nauda, teikiama politikos klimato kaitos atžvilgiu.

Apskaičiuota, kad šis priemonių paketas sumažins ES oro taršos tikslų vykdymo sąnaudas 8,5 mljrd. eurų per metus. Europos sveikatos priežiūros tarnybos gali sutaupyti šešiskart didesnę sumą.

Žvilgsnis į ateitį

Kadangi oro tarša nepaiso valstybių sienų, šią problemą reikia spręsti tarptautiniu lygmeniu. 1979 m. Jungtinių Tautų Konvenciją dėl tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų pasirašė 51 valstybė. Ši konvencija yra pagrindas tarptautinėms pastangoms kovoti su oro tarša.

ES lygiagrečiai rengia politikas, ribojančias valstybių narių išmetamų teršalų kiekius į orą teisiškai įpareigojančiais ribiniais dydžiais. Šiuo požiūriu svarbiausias dokumentas – ES direktyva dėl tam tikrų atmosferos teršalų išmetimų nacionalinių ribų (Europos parlamento ir Tarybos direktyva Dėl tam tikrų atmosferos teršalų išmetimo nacionalinių ribų). Ji nustato ribas keturiems teršalams: sieros dioksidui (SO₂), azoto oksidams (NO_X), lakiesiems organiniams junginiams, išskyrus metaną, ir amoniakui (NH₃).

Naujausia EAA atlikta minėtos direktyvos duomenų analizė (²) rodo, kad 15 valstybių narių neįvykdys bent vienos iš keturių tikslinių užduočių; 13 neįvykdys užduočių, nustatytų dviems teršalams, kurių sudėtyje yra azoto NO_X ir NH₃ (³).

2009 m. Europos Komisija ketina paskelbti pasiūlymą peržiūrėti direktyvą dėl tam tikrų atmosferos teršalų išmetimo nacionalinių ribų, įskaitant griežtesnių ribų nustatymą

2020 metams. Numatoma pirmą kartą pasiūlyti nacionalines ribas smulkioms kietosioms dalelėms (PM_2.5).

Direktyvą dėl tam tikrų atmosferos teršalų išmetimo nacionalinių ribų, atkartoja oro kokybės direktyvos, nustatančios ribines ir siektinas vertes reikšmingiems oro teršalams. 2008 m. balandį priimta nauja direktyva, vadinama Švaresnio oro Europoje direktyva. Pirmą kartą nustatyti teisiškai įpareigojantys PM_2.5 (smulkių kietųjų dalelių) koncentracijų ribiniai dydžiai, kuriuos reikia pasiekti iki 2015 m. Be to, Komisija kritikuoja šalis už ankstesnių ribų nesilaikymą, o tais atvejais, kai nebuvo numatytos reikiamos priemonės rezultatams gerinti, pradėjo pažeidimų procedūras.

Vėliau tą vakarą Ana, žiūrėdama vakaro žinias, sužinojo, kad, ozono koncentracijoms viršijus ES ribinius dydžius, paskelbtas įspėjimas dėl oro kokybės. Žmonės, turintys kvėpavimo problemų, raginami imtis atsargumo priemonių, kol koncentracijos išliks aukštos, pvz., vengti didelės fizinės įtampos.

Literatūra

Coordination Centre for Effects, Data Centre of the International Cooperative Programme on Modelling and Mapping of Critical Levels and Loads and Air Pollution Effects, Risks and Trends (ICP Modelling and Mapping, ICP M&M).

Directive 2008/50/EC of the European Parliament and of the Council of 21 May 2008 on ambient air quality and cleaner air for Europe.

EEA, 2006. Air quality and ancillary benefits of climate change policies, EEA Technical report No 4/2006.

EEA, 2008a. The NEC Directive status report. EEA Technical report No 9/2008.

EEA, 2008b. Annual European Community LRTAP Convention emission inventory report 2008. EEA Technical report No 7/2008.

EEA, 2009. Assessment of ground-level ozone within the EEA member countries with focus on long-term trends (in preparation).

EEA. Core set indicator CSI-04: Exceedance of air quality limit values in urban areas.

EEA Ozone web. Ozone pollution across Europe.

European Commission, 2002. The Sixth Environment Action Programme of the European Community 2002–2012 (1600/2002/EC).

European Commission, 2005a. Directorate General for Energy and Transport.

European Commission Thematic Strategy on Air Pollution (2005). Communication from the Commission to the Council and the European Parliament. COM(2005)446 final and press release.

European Commission, 2005b. Thematic Strategy on Air Pollution (2005). Communication from the Commission to the Council and the European Parliament. COM(2005)446 final.

IIASA, 2008. 'National Emission Ceilings for 2020 based on the 2008 Climate & Energy Package'. NEC Scenario Analysis Report Nr. 6. International Institute for Applied Systems Analysis, July 2008.

Task Force on Reactive Nitrogen (TFNr), Convention on Long-range Transboundary Air Pollution.

(¹) Ozono tarša Europoje: http://www.eea.europa.eu/maps/ozone. Kuriama panaši tarnyba, teikianti vietos informaciją apie kietųjų dalelių koncentracijas visoje Europoje.

(²) Teršalų nacionalinių ribų direktyvos būklės ataskaita (EAA techninė ataskaita Nr. No 9/2008) apima duomenis, valstybinų narių oficialiai pateiktus 2007 m. pabaigoje.

(³) Belgijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Nyderlandų nuomone, pasiekti 2010 m. nacionalines ribas joms padės kol kas dar nepriimtos naujos politikos kryptys ir priemonės. Be to, kai kurios kitos valstybės narės yra įsitikinusios, kad pasieks geresnių rezultatų palyginti su nustatytomis ribomis.