Vanduo žemės ūkyje

Europoje trečdalis vandens sunaudojama žemės ūkyje. Žemės ūkis veikia kitų vartotojų naudojamo vandens kiekį ir kokybę. Žemės ūkyje naudojami pesticidai ir trąšos kai kuriose Europos dalyse yra pagrindinė blogos vandens kokybės priežastis.

Mūsų pramonė, gyvenimo būdas ir didėjančio gyventojų skaičiaus poreikiai taip pat konkuruoja su gamta dėl švaraus vandens naudojimo. Nėra tiksliai žinoma, kaip klimato kaita paveiks mūsų galimybes turėti vandens. Žvelgiant į kritulių keitimosi perspektyvas, tikėtina, kad kai kuriose Europos šalyse gėlo vandens daugės, o kitose – mažės. Susidūrę su didėjančiu poreikiu ir klimato kaita daug vartotojų, taip pat ir gamta, stengsis iš visų jėgų, kad patenkintų vandens poreikius. Vandens stygiaus atveju pramonė ir namų ūkiai gali sukurti būdų, kaip naudoti mažiau vandens, tačiau mūsų nuo vandens priklausomos ekosistemos gali būti negrįžtamai pažeistos. Tai paveiks ne tik gyvybę apie tam tikrą vandens telkinį. Tai paveiks ir mus.

Vadovaudamiesi teisinga žemės ūkio praktika ir įgyvendindami atitinkamus politinius sprendimus galime pasiekti reikšmingo vandens išteklių naudojimo efektyvumo žemės ūkyje, o tai reiškia, kad daugiau vandens liks kitiems vartotojams, konkrečiai – gamtai.

Pradžia – veiksmingesnis drėkinimas

Viena iš sričių, kur nauja praktika ir politika gali stipriai pakeisti vandens išteklių naudojimo efektyvumą, yra pasėlių drėkinimas. Pietinėse Europos valstybėse, pavyzdžiui, Graikijoje, Italijoje, Portugalijoje, Kipre, Ispanijoje ir pietų Prancūzijoje sausringomis ir pusiau sausringomis sąlygomis būtinas drėkinimas. Šiose vietose laistymui reikia beveik 80 proc. žemės ūkyje sunaudojamo vandens.

Tačiau laistymui nebūtina sunaudoti tiek daug vandens. Pagerinus vandens transportavimo veiksmingumą (išgaunamo vandens dalies, pristatomos į laukus) ir panaudojimo laukuose veiksmingumą (pasėlių sunaudojamo vandens santykio su visu pasėliams pristatytu vandens kiekiu), Europoje pagerėjo vandens naudojimo pasėliams veiksmingumas. Pavyzdžiui, Graikijoje patobulinus transportavimo ir paskirstymo tinklus vandens išteklių naudojimo efektyvumas padidėjo 95 proc., palyginti su anksčiau naudotomis drėkinimo sistemomis.

Politika vaidina lemiamą vaidmenį skatinant žemės ūkio sektoriuje diegti efektyvesnę drėkinimo praktiką. Pavyzdžiui, praeityje vandens kainų nustatymo politika kai kuriose Europos valstybėse nebūtinai reikalavo, kad ūkininkai vandenį naudotų efektyviai. Ūkininkai retai mokėjo už vandenį jo tikrąją kainą, atspindinčią aplinkosaugos ir išteklių kaštus. Be to, pagal ES bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) mokamos subsidijos žemės ūkiui ir kitos priemonės netiesiogiai skatino ūkininkus auginti vandeniui imlius pasėlius ir naudoti neefektyvias technologijas. Pavyzdžiui, Kordobos provincijoje medvilnės drėkinimo efektyvumas padidėjo maždaug 40 proc. po to, kai 2004 m. subsidijos iš dalies buvo atsietos nuo medvilnės gamybos. Efektyviai vandenį naudojantiems vartotojams palanki vandens kainų nustatymo struktūra ir vandens naudojimo efektyvumui nepalankių žemės ūkio subsidijų panaikinimas gali padėti reikšmingai sumažinti žemės ūkyje drėkinimui naudojamo vandens kiekį.

Darbo praktikos keitimas

Be patobulintų drėkinimo technologijų, sutaupyti vandens ir sumažinti išlaidas galima teikiant ūkininkams pagal žinių dalijimosi programas parengtus mokymus apie vandens veiksmingo naudojimo praktiką. Pavyzdžiui, Kretoje konsultacijos drėkinimo klausimais padėjo sutaupyti 9–10 proc. vandens. Per šias konsultacijas, remiantis kasdieniniu pasėliams poveikį darančių sąlygų įvertinimu, ūkininkai informuojami telefonu, kada ir kaip naudoti vandenį pasėliams laistyti.

Pakeičiant vandens naudojimo praktiką žemės ūkyje galima pigiai ir efektyviai pagerinti kitiems vartotojams prieinamo vandens kokybę. Pavyzdžiui, naudojant neorganines ir organines trąšas bei pesticidus galima išspręsti daugelį vandens taršos dėl žemės ūkio veiklos problemų. Be to, yra daug galimybių gerinti vandens kokybę visoje Europoje nemažinant arba mažai sumažinant pelningumą ir produktyvumą, pavyzdžiui, mažinant pesticidų naudojimą, keičiant pasėlių sėjomainą ir projektuojant apsaugines juostas išilgai vandentakių.

Vandens nuotekų naudojimas žemės ūkyje

Naudojant nuotekas žemės ūkyje daugiau gėlo vandens išteklių galima panaudoti kitiems poreikiams, pavyzdžiui, gamtos arba namų ūkių. Jei apdoroto vandens kokybė tinkamai valdoma, išvalytos nuotekos tampa efektyvia alternatyva tenkinant vandens poreikį žemės ūkyje.

Išvalytų nuotekų naudojimas žemės ūkyje jau duoda žymią naudą valdant vandens išteklius kai kuriose Europos valstybėse. Pavyzdžiui, Kipro 2014 m. išvalyto vandens panaudojimo tikslai atitinka maždaug 28 proc. 2008 m. žemės ūkyje panaudoto vandens. Gran Kanarijoje 20 proc. visuose sektoriuose sunaudojamo vandens gaunama iš išvalytų nuotekų, įskaitant vandenį 5000 hektarų pomidorų ir 2500 hektarų bananų plantacijoms drėkinti.

Teisingos politikos priėmimas

Norėdami, kad ateityje vandens išteklių pakaktų mūsų ekosistemų poreikiams ir jų pakankamai liktų mūsų reikmėms, turime sukurti tinkamą efektyvių priemonių naudojimą skatinančią politiką. ES Vandens pagrindų Direktyva (VPD) prisideda prieš šių tikslų, skatindama žemės ūkio praktikos pokyčius, galinčius Europoje pagerinti vandens kokybę ir padidinti jo kiekį, tačiau reikia ir toliau plėtoti BŽŪP ir nacionalines vandens kainų nustatymo struktūras, kad būtų užtikrinti VPD tikslai. Europos vandens išteklių apsaugos programoje, kurią Komisija paskelbs iki šių metų pabaigos, daugiausiai dėmesio bus skiriama galimybėms didinti vandens išteklių naudojimo efektyvumą ir atitinkamoms politinėms alternatyvoms. Vandens išteklių valdymas žemės ūkio sektoriuje, be abejo, pagerės, jei BŽŪP daugiau dėmesio bus skiriama tausojančiam išteklių naudojimui ir ekosistemų priežiūrai.

Efektyvesnis vandens išteklių naudojimas žemės ūkyje yra tik vienas iš žingsnių, kurį turime žengti mažindami poveikį aplinkai. Be šio žingsnio negalime pasiekti išteklius tausojančios ekonomikos arba sukurti tvarios ateities.