Keičiantis klimatui kylančios karščio bangos ir plintančios infekcinės ligos kelia vis didesnę grėsmę europiečių sveikatai

EAA ataskaitoje „Klimato kaita – grėsmė sveikatai ir gerovei Europoje. Karštis ir infekcinės ligos“ teigiama, kad nors vis labiau pripažįstama, kad reikia spręsti klimato kaitos poveikio žmonių sveikatai problemas, atėjo laikas pereiti nuo planų prie veiksmų ir didinti visuomenės sveikatos ir sveikatos priežiūros specialistų informuotumą, kad Europos gyventojai taptų atsparesni.

EAA ataskaitoje siekiama išsiaiškinti, kokį poveikį gyventojams turi aukšta oro temperatūra, kuri yra daugiausia mirčių sukeliantis gamtinis pavojus Europoje. Prognozuojama, kad, jei nebus imtasi prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių, šių mirčių bus gerokai daugiau. Manoma, kad infekcinės ligos, kurių plitimas susijęs su klimatu (dar viena kylanti grėsmė), plis toliau į šiaurę ir atneš dar didesnę ligų naštą Europai. Ataskaitoje remiamasi duomenimis, paruoštais Europos klimato ir sveikatos stebėjimo centrui, kuris suteikia prieigą prie įvairių svarbių duomenų, priemonių, leidinių ir kitų išteklių, suteikiančių informacijos apie klimato kaitos poveikį žmonių sveikatai.

Veiksmai karščio bangų pažeidžiamoms grupėms apsaugoti

Vis dažnesnės, ilgesnės ir intensyvesnės karščio bangos kartu su senėjančia visuomene ir didėjančia urbanizacija lemia, kad vis daugiau pažeidžiamų žmonių grupių patiria aukštos oro temperatūros poveikį, ypač Pietų ir Vidurio Europoje. Daugelis mokyklų ir ligoninių yra tokiose vietose, kur susidaro šilumos salos miestuose efektas, dar labiau didinantis oro temperatūrą, – šių įstaigų atžvilgiu būtina skubiai imtis prisitaikymo priemonių. Oro temperatūros kilimas taip pat veikia darbuotojų sveikatą ir saugą – sektoriuose, kur toks poveikis didžiausias, per metus vidutiniškai prarandama 16 kiekvieno žmogaus darbo valandų, o didžiausi nuostoliai – Pietų Europoje.

Siekiant sumažinti karščio poveikį sveikatai, reikia įgyvendinti įvairius sprendimus, įskaitant veiksmingus karščio ir sveikatos veiksmų planus, žaliųjų ir pavėsį suteikiančių zonų plėtrą miestuose, tinkamą pastatų projektavimą ir statybą, taip pat darbo laiko ir sąlygų pritaikymą, kad poveikis žmonėms būtų mažesnis.

Infekcinėms ligoms palankesnės klimato sąlygos

Kintančios klimato sąlygos tampa vis tinkamesnės klimato kaitos skatinamų infekcinių ligų, pvz., maliarijos, dengė karštligės arba Vakarų Nilo karštligės, atsiradimui ir plitimui, o tai didina šių ligų perdavimo riziką ir anksčiau nepaveiktuose Europos regionuose, pavyzdžiui, šiauriniuose regionuose. Prognozuojamas užsikrėtimo sezono ilgėjimas ir platesnis uodų, pernešančių maliarijos ir dengė karštligės užkratą, paplitimas kartu su didėjančiu keliautojų įvežamų ligų atvejų skaičiumi didina vietinių protrūkių tikimybę.

Žemės ūkyje, miškininkystėje ar skubiosios pagalbos tarnybose dirbantiems žmonėms gali kilti didesnis pavojus užsikrėsti viena iš šių ligų, o užsikrėtę pagyvenę žmonės, maži vaikai ir asmenys, kurių imuninė sistema nusilpusi, gali sirgti sunkiau.

Šylančiame jūros vandenyje susidaro vis palankesnės sąlygos pavojingoms Vibrio bakterijoms, aptinkamoms žuvyse ir vėžiagyviuose, ypač Baltijos jūros pakrantėje. Šios bakterijos gali sukelti sunkią ligą. Veiksminga rūšių, kurios perneša arba perduoda šias ligas, stebėsena ir ligų priežiūra leistų parengti išankstinius perspėjimus ir tikslingiau kontroliuoti nešiotojų rūšis arba skiepijimą.

Prevencija ir koordinavimas – labai svarbūs

Su klimatu susijusių grėsmių stebėsena ir priežiūra yra veiksminga priemonė, dažniausiai minima nacionalinėse sveikatos arba prisitaikymo prie klimato kaitos strategijose. Labai svarbu sukurti ankstyvojo perspėjimo sistemą – karščio ir sveikatos veiksmų planuose numatomi skubūs, gerai organizuoti ir veiksmingi tinkamo visuomenės informavimo veiksmai gali sumažinti ligų perdavimo riziką.

Vietos lygmeniu sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos paslaugų teikėjų dalyvavimas planuojant prisitaikymą prie klimato kaitos visoje Europoje tebėra menkas. EAA ataskaitoje teigiama, kad norint prisitaikyti prie esamų ir atsirandančių klimato kaitos grėsmių sveikatai, reikia gerinti sveikatos sektoriaus pasirengimą, didinant sąmoningumą ir informuotumą ir plečiant visuomenės sveikatos ir sveikatos priežiūros specialistų dalyvavimą. Siekti šio tikslo taip pat padėtų sveikatos priežiūros įstaigų atsparumo ekstremalioms oro sąlygoms didinimas ir užtikrinimas, kad sveikatos priežiūros sistemos būtų pajėgios reaguoti į išaugusią pacientų priežiūros ar diagnostikos paslaugų paklausą.