Tikėtina, kad Europos gyventojų, susiduriančių su žalinga akustine tarša, skaičius didės

Naujojoje EAA ataskaitoje „Triukšmas Europoje – 2020 m.“ teigiama, kad kelių eismas yra didžiausias akustinės taršos šaltinis Europoje; prognozuojama, kad dėl miestų augimo ir didėjančio judumo poreikio triukšmo lygis per ateinantį dešimtmetį didės ir miestuose, ir kaimo vietovėse. Geležinkeliai, orlaiviai ir pramonė – kiti didžiausi aplinkos akustinės taršos šaltiniai.

Ataskaitoje pateikiama naujausia informacija apie akustinės taršos tendencijas 2012–2017 m. laikotarpiu. Joje taip pat apžvelgiamos būsimos triukšmo prognozės ir su tuo susijęs poveikis sveikatai Europoje, vadovaujantis naujomis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) gairėmis dėl triukšmo poveikio sveikatai. Remiantis ankstesniu 2014 m. Europos aplinkos agentūros atliktu triukšmo Europoje vertinimu, ataskaitoje taip pat apžvelgiami veiksmai, kurių imtasi siekiant valdyti ir mažinti triukšmo poveikį, ir apžvelgiama pažanga, padaryta siekiant ES teisės aktuose, įskaitant Aplinkos triukšmo direktyvą ir ES 7-ąją aplinkosaugos veiksmų programą (AVP), nustatytų ES tikslų dėl akustinės taršos.

Didelis poveikis sveikatai

Ilgalaikis triukšmo poveikis daro didelę įtaką sveikatai. Remdamasi naujausia PSO informacija, EAA apskaičiavo, kad visoje Europoje toks poveikis sukelia 12 000 pirmalaikių mirčių ir prisideda prie 48 000 naujų išeminės širdies ligos (kurią sukelia susiaurėjusios širdies arterijos) atvejų per metus. Taip pat apskaičiuota, kad 22 mln. žmonių nuolat kenčia nuo didelio dirglumo, o 6,5 mln. žmonių – nuo nuolatinių didelių miego trikdžių. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šis poveikis sveikatai jaučiamas dar nepasiekus ES triukšmo direktyvoje nustatytų ribinių verčių, todėl tikėtina, kad jam nebus skirta reikiamo dėmesio. Be to, pagal ES direktyvą šalių teikiama informacija neapima visų miestų teritorijų, kelių, geležinkelių ir oro uostų.

Be poveikio žmonėms, akustinė tarša taip pat kelia vis didesnę grėsmę laukinei gyvūnijai tiek sausumoje, tiek vandenyje. Dėl triukšmo gali sumažėti sėkminga reprodukcija, padidėti gyvūnų gaištamumas ir migravimas į tylesnes teritorijas.

2020 m. ES tikslas dėl triukšmo nebus pasiektas

Nors ES valstybės narės padarė tam tikrą pažangą sudarydamos triukšmo žemėlapius ir pranešdamos apie daugiau triukšmingų sričių visoje Europoje, bendri politikos tikslai, susiję su aplinkos triukšmu, dar nepasiekti. Visų pirma nebus pasiektas 7-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje nustatytas tikslas iki 2020 m. sumažinti akustinę taršą ir pasiekti PSO rekomenduojamą triukšmo poveikio lygį. Numatoma, kad dėl būsimo miestų augimo ir didėjančio judumo poreikio akustinė tarša didės.

Praėjus teisiškai nustatytam 2017 m. ataskaitų teikimo terminui, vis dar neturima daugiau kaip 30 proc. duomenų, kurių reikalaujama pagal ES direktyvą. Dideli vėlavimai rodo, kad šalys galbūt nesiėmė reikiamų veiksmų akustinės taršos problemai spręsti. Ataskaitoje taip pat teigiama, kad būtinas ir geresnis priemonių įgyvendinimas, taip patvirtinant neseniai Europos Komisijos atlikto atskiro direktyvos įgyvendinimo vertinimo išvadų pagrįstumą.

Triukšmo lygio mažinimo veiksmai

EAA ataskaitoje teigiama, kad šalys jau imasi įvairių veiksmų, kad sumažintų ir valdytų triukšmo lygį, tačiau vis dar sunku įvertinti jų naudą, susijusią su teigiamu poveikiu sveikatai. Populiariausių miestų triukšmo lygio mažinimo priemonių pavyzdžiai: seniau nutiestų kelių keitimas lygesniu asfaltu, geresnis eismo srautų valdymas ir greičio ribos sumažinimas iki 30 kilometrų per valandą. Taip pat esama priemonių, kuriomis siekiama didinti informuotumą ir keisti žmonių elgesį naudojant mažiau triukšmingas transporto rūšis, pvz., dviračius, vaikščiojimą pėsčiomis ar elektra varomas transporto priemones.

Nemažai šalių, miestų ir regionų taip pat sukūrė vadinamąsias tyliąsias zonas, tarp kurių daugiausia parkai ir kitos žaliosios erdvės, kuriose žmonės gali pailsėti nuo miesto triukšmo. Ataskaitoje teigiama, kad reikės dar daug nuveikti kuriant ir apsaugant tyliąsias zonas už miesto ribų ir gerinant šių vietovių prieinamumą miestuose.

Informacija apie ES aplinkos triukšmo direktyvą

Triukšmo poveikis žmonėms stebimas vadovaujantis Aplinkos triukšmo direktyva (ATD) pagal dvi ataskaitines ribas – dienos, vakaro ir nakties laikotarpio rodiklį (L_dvn), kuriuo matuojamas dirglumą keliantis triukšmo lygis, ir nakties laikotarpių (L_nakties) rodiklį, skirtą miego trikdymui įvertinti. Šios ataskaitinės ribos yra didesnės nei PSO rekomenduojamos vertės ir šiuo metu nėra mechanizmo, pagal kurį būtų galima stebėti pažangą, atsižvelgiant į pastarąsias mažesnes vertes.

Daugiau informacijos apie Aplinkos triukšmo direktyvą:
https://ec.europa.eu/environment/archives/noise/directive.htm.

Prieiga prie duomenų per Europos triukšmo stebėjimo ir informacijos tarnybą (NOISE):
http://noise.eea.europa.eu/.

Informacijos apie triukšmą šalyse suvestinės:
https://www.eea.europa.eu/themes/human/noise/noise-fact-sheets.