2030 m. Europa: atspari gamta, tvari ekonomika ir sveikas gyvenimas

COVID-19 pandemija viską pakeitė iš esmės. Pasaulyje jau yra buvę karų, ekonomikos ir finansų krizių, gamtos gaisrų, maisto trūkumo ir migracijos bangų, taip pat vietinių ir sezoninių epidemijų. Tačiau dabartinė karta iki šiol dar nebuvo susidūrusi su tokia pandemija. Ji išplito visame pasaulyje, tiesiogiai ar netiesiogiai paveikė milijonus, o gal net milijardus žmonių, įkalino visuomenes, dėl jos buvo uždarytos sienos ir sustabdyta daugybės sektorių veikla – ir visa tai atsitiko vos per kelis mėnesius.

Jau praėjo šeši mėnesiai nuo to laiko, kai daugelis Europos šalių kovai su COVID-19 ėmėsi izoliavimo priemonių. Po pirmojo šio didžiulio ir staigaus pokyčio sukrėtimo visuomenė vis dar bando suprasti, koks tai virusas ir koks jo pasekmių mastas, taip pat stengiasi rasti sprendimus, kaip šias pasekmes sušvelninti.

Nevienodas poveikis sveikatai

Koronavirusas žmonėms daro skirtingą poveikį. Tapo aišku, kad tokios pažeidžiamos grupės, kaip vyresnio amžiaus žmonės ar žmonės, turintys sveikatos sutrikimų bei sergantys kitomis ligomis, patiria gerokai didesnę riziką.

Tiems patiems pažeidžiamiems asmenims taip pat paprastai didesnį poveikį daro su aplinka susiję pavojai sveikatai, ypač prasta oro kokybė. Ilgalaikis oro teršalų (net ir mažos koncentracijos) ir kitų teršalų poveikis gali pakenkti žmonių sveikatai ir sukelti lėtines ligas, todėl žmonės tampa labiau pažeidžiami dėl esamų ir naujų ligų, pvz., COVID-19.

Mūsų neseniai paskelbtoje ataskaitoje „Sveika aplinka, sveikas gyvenimas“ pabrėžiama, kad viena iš aštuonių mirčių Europoje gali būti siejama su prastos kokybės aplinka. Joje taip pat atkreipiamas dėmesys į nevienodą poveikį sveikatai tiek visoje Europoje, tiek atskirose šalyse. Mažinant aplinkos taršą ir užtikrinant galimybę naudotis švaria aplinka galima sumažinti ligų naštą ir padėti žmonėms gyventi sveikesnį gyvenimą.

Natūralių gamtinių zonų išsaugojimas

COVID-19 yra zoonozinė liga. Tai naujas virusas, kuris iš gyvūnų viruso mutavo į žmonių virusą. Didžiausia tikymybė atsirasti tokioms mutacijoms yra tuomet, kai laukiniai gyvūnai turi glaudų kontaktą su žmonių populiacijomis, daugiausia dėl žmogaus veiklos plėtros natūraliose gamtinėse zonose, žmonių ir gyvūnų sąveikos intensyvios mėsos gamybos įmonėse arba dėl laukinių rūšių gaudymo žmonių vartojimui.

Taigi COVID-19 yra tik platesnio masto aplinkos būklės blogėjimo ir jo konkretaus poveikio mūsų sveikatai ir gerovei sąsajų pavyzdys. Pastarosiomis dienomis buvo paskelbtos dvi svarbios ataskaitos – Penktoji pasaulio biologinės įvairovės apžvalga (Jungtinių Tautų Biologinės įvairovės konvencija) ir 2020 m. Gyvosios planetos ataskaita (Pasaulio gamtos fondas). Abiejuose dokumentuose pabrėžiamas nerimą keliantis biologinės įvairovės mažėjimo tempas ir raginama imtis ryžtingų ir skubių veiksmų pasauliniu lygmeniu. Europoje pastebimos tos pačios nerimą keliančios tendencijos, darančios poveikį gamtos atsparumui, produktyvumui ir gebėjimui mus aprūpinti. Artimiausiomis savaitėmis paskelbsime išsamų gamtos būklės Europoje vertinimą, grindžiamą išsamiais ES valstybių narių pateiktais duomenimis.

Tikėtina, kad pasauliniu lygmeniu apsaugant, išsaugant ir atkuriant natūralias gamtines zonas ir pereinant prie tvarios maisto sistemos – taip didinant gamtos atsparumą, bus ne tik sumažinta su zoonozinėmis ligomis susijusi rizika, bet ir užtikrinta mūsų ilgalaikė gerovė.

Atsižvelgimas į klimato kaitą

Gamtinių išteklių, įskaitant iškastinį kurą, miškus ir žemę, naudojimo būdas ir tempas taip pat turi didelės įtakos klimato kaitai. Nuo paskutinių gaisrų JAV iki tirpstančių ledynų Alpėse poveikis jau dabar yra pražūtingas. Jei nepavyks iš esmės sumažinti pasaulyje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir prisitaikyti prie kintančio klimato, susidursime su dar didesniais sukrėtimais, darančiais poveikį mūsų visuomenei ir ekonomikai. Ir, kaip ir COVID-19 ir oro taršos atveju, kai kurie iš mūsų patirs didesnį poveikį nei kiti.

COVID-19 sukėlė visuomenės sveikatos krizę ir gilią ekonomikos krizę. Reaguodamos į tai, Europos Sąjunga ir valstybės narės parengė ekonomikos atgaivinimo planus.

Tikrasis klausimas šis: Kokiu būdu galima atsigauti po dabartinės krizės taip, kad galėtume ateityje užkirsti kelią kitoms krizėms – aplinkos, klimato, ekonomikos ir visuomenės sveikatos?

Atsparios, teisingos visuomenės ir ekologiškos ekonomikos kūrimas

Dėl izoliavimo priemonių gyvenimo būdas Europoje pasikeitė drastiškai ir staigiai. Keliuose buvo mažiau transporto priemonių ir beveik jokių komercinių skrydžių. Daugelis veiklos rūšių persikėlė į internetą, todėl dar labiau sumažėjo judumo poreikis. Poveikis aplinkai buvo akivaizdus. Oro kokybė miestuose pagerėjo per kelias savaites. Kadangi apribojimai naikinami, o ekonominė veikla vėl atsigauna, pradedame matyti, kad rodikliai vėl grįžta prie buvusių iki COVID pandemijos.

COVID pavyzdys parodė, kad šalyse, kurios ėmėsi sparčių ir ryžtingų veiksmų, net ir labiau pažeidžiamų grupių infekcijų ir mirtingumo rodikliai apskritai buvo mažesni. Izoliavimo priemonės stipriai pakeitė gyvenseną per labai trumpą laiką, sumažėjo neigiamas poveikis gamtai, o skaitmeninimas mums gali padėti rasti neblogų sprendimų. Be to, imdamiesi ryžtingų veiksmų pakeisti pagrindines gamybos ir vartojimo sistemas, galime gerokai pagerinti padėtį.

Ilgalaikiai Europos politiniai užmojai numatyti Europos žaliajame kurse, jo strategijose ir veiksmų planuose. Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pranešime apie Sąjungos padėtį ne tik dar kartą patvirtintas Europos įsipareigojimas siekti šių tikslų, bet užsibrėžta siekti dar daugiau klimato srityje. Šie užmojai turi būti įgyvendinami tinkamai, užtikrinant, kad tiek klausimų dėl nelygybės ir socialinio teisingumo sprendimui, tiek klimato srities tikslams būtų skiriama tiek pat dėmesio.

Rengiant atkūrimo ir investicijų planus, ateinantys mėnesiai bus ypač svarbūs. Siekdami prisidėti prie šių diskusijų, organizuojame debatus internetu, kurių tikslas – supažindinti platesnę auditoriją su ekspertinėmis žiniomis ir svarstymais.

Vienaip ar kitaip, tačiau pokyčiai vis tiek vyks. Turime užtikrinti, kad kiekvienas sprendimas padėtų mums žengti dar vieną žingsnį tvarumo link.