kitas
ankstesnis
punktai

Oro tarša

Pakeisti kalbą
Puslapis Paskutinį kartą keista 2023-11-23
Oro tarša kenkia žmogaus sveikatai ir aplinkai. Per pastaruosius dešimtmečius Europoje gerokai sumažėjo daugelio į orą išmetamų teršalų kiekiai, todėl oro kokybė regione pagerėjo. Tačiau oro teršalų koncentracijos vis dar per didelės, ir oro kokybės problema išlieka. Didelė dalis Europos gyventojų gyvena zonose, ypač miestuose, kur nesilaikoma oro kokybės standartų: užterštumas ozonu, azoto dioksidu ir kietosiomis dalelėmis (KD) kelia didelį pavojų sveikatai. Kelios valstybės 2010 m. viršijo vienos arba kelių keturių svarbių oro teršalų emisijos normas. Taigi mažinti oro taršą vis dar yra svarbu.

Oro tarša yra vietos, visos Europos ir Žemės pusrutulio problema. Oro teršalai, išskirti vienoje valstybėje, gali keliauti atmosfera ir pabloginti oro kokybę kitur.

Kietosios dalelės, azoto dioksidas ir pažemio ozonas dabar laikomi trim didžiausią poveikį žmonių sveikatai darančiais teršalais. Ilgalaikio ir maksimalaus šių teršalų poveikio padariniai įvairuoja: nuo kvėpavimo takų pažeidimo iki ankstyvosios mirties. Maždaug 90 proc. miesto gyventojų Europoje yra veikiami tokių teršalų koncentracijų, kurios viršija sveikatai kenksmingus oro kokybės lygius. Pavyzdžiui, ore esančios smulkios kietosios dalelės (KD2,5) tikėtiną gyvenimo trukmę ES sumažina daugiau nei aštuoniais mėnesiais. Vis didesnį rūpestį keliantis kancerogeninis teršalas yra benzo(a)pirenas, kurio koncentracijos keliose miesto zonose, ypač Vidurio ir Rytų Europoje, viršija normas, nustatytas žmogaus sveikatai apsaugoti.

Oro tarša kenkia žmogaus sveikatai ir ekosistemoms. Didelė gyventojų dalis gyvena dabartinių standartų neatitinkančioje nesveikoje aplinkoje. Siekdama eiti tvariu keliu Europa turės būti ambicinga ir imtis griežtesnių teisės normų nei dabartinės.

EAA vykdomasis direktorius Hans Bruyninckx

Oro tarša gadina ir mūsų aplinką.

  • Europos jautriose ekosistemos zonose rūgštėjimas dėl perteklinių sieros ir azoto junginių nusėdimo 1990–2010 m. gerokai sumažėjo.
  • Eutrofikacijos, aplinkos problemos, kurią sukelia maistinių medžiagų pertekliaus patekimas į ekosistemas, mažinimo pažanga mažesnė. Jautrių ekosistemų, pažeistų dėl per didelio atmosferos azoto poveikio, plotai 1990–2010 m. sumažėjo tik šiek tiek.
  • Žalą pasėliams daro didelė ozono koncentracija. Daugumą žemės ūkio pasėlių veikia ozonas, kurio lygis viršija ES ilgalaikį tikslinį lygį, taikomą augalijai apsaugoti. Tai visų pirma apima didelę žemės ūkio regionų dalį, ypač Pietų, Vidurio ir Rytų Europoje.

Europos oro kokybė ne visada gerėjo bendrai mažėjant antropogeninių (žmogaus sukeltų) į orą išmetamų teršalų kiekiui. Šio reiškinio priežastys sudėtingos:

  • tiesinė priklausomybė tarp teršalų išmetimo mažinimo ir jų koncentracijos ore ne visada akivaizdi;
  • vis didėja iš kitų tolimų šiaurės pusrutulio valstybių į Europą pernešamų oro teršalų reikšmė.

Todėl būtinos tikslingos pastangos teršalų išmetimui sumažinti, kad ir toliau būtų saugoma žmonių sveikata ir aplinka Europoje.

Oro taršos šaltiniai

Oro taršos šaltiniai įvairūs – tiek antropogeniniai, tiek gamtiniai:

  • iškastinio kuro deginimas elektros energijai gaminti, transportas, pramonė ir namų ūkiai;
  • pramoniniai procesai ir tirpiklių naudojimas, pvz., chemijos ir mineralų pramonėje;
  • žemės ūkis;
  • atliekų perdirbimas;
  • vulkanų išsiveržimai, smėlio audros, jūros druskos aerozoliai ir lakiųjų organinių junginių garavimas iš augalų, – gamtinių išmetimo šaltinių pavyzdžiai.

Europos Sąjungos politika

Ilgalaikis ES tikslas yra pasiekti tokį oro kokybės lygį, kuris nekeltų nepageidaujamo poveikio ir pavojaus žmogaus sveikatai ir aplinkai. Siekdama sumažinti oro taršos poveikį ES veikia įvairiais lygiais: priimdama teisės aktus, bendradarbiaudama su sektoriais, lemiančiais oro taršą, taip pat su tarptautinėmis, nacionalinėmis ir regioninės valdžios institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis bei mokslinių tyrimų įstaigomis. Formuojant ES politiką siekiama sumažinti oro taršos poveikį mažinant išmetamųjų teršalų kiekį ir nustatant emisijų apribojimus bei siektinas oro kokybės vertes. 2013 m. pabaigoje Europos Komisija priėmė pasiūlytą Švaraus oro kokybės dokumentų rinkinį, apimantį priemones oro taršai sumažinti.

Žr. plačiau apie Europos oro taršos politiką

EAA veikla

Europos aplinkos agentūra (EAA) yra Europos Sąjungos oro taršos duomenų centras; ji padeda įgyvendinti ES teisės aktus, susijusius su į orą išmetamais teršalais ir oro kokybe. EAA taip pat prisideda vertinant ES politiką, kuria siekiama kovoti su oro tarša, ir rengiant ilgalaikes Europos oro kokybės gerinimo strategijas.

EAA veikloje daugiausia dėmesio skiriama:

  • duomenų apie oro taršą viešinimui,
  • oro taršos tendencijų bei susijusių politikos krypčių ir priemonių Europoje dokumentavimui ir vertinimui ir
  • kompromisų ir sinergijos tarp oro taršos ir politikos tyrimui įvairiose srityse, kaip antai klimato kaitos, energetikos, transporto ir pramonės

Žr. plačiau apie EAA veiklą

Naudingos nuorodos

EAA savo svetainėje paskelbė oro taršos informacijos šaltinių nuorodas.

Permalinks

Geographic coverage

Dokumento veiksmai