kitas
ankstesnis
punktai

Naujienos

Kova su tarša ir klimato kaita Europoje užtikrins geresnę sveikatą ir gerovę, ypač pažeidžiamiausiems asmenims

Pakeisti kalbą
Naujienos Paskelbta 2020-09-08 Paskutinį kartą keista 2020-11-23
4 min read
Photo: © Chanan Greenblatt on Unsplash
Oro ir triukšmo tarša, klimato kaitos padariniai, kaip antai karščio bangos, ir pavojingų cheminių medžiagų poveikis sukelia sveikatos sutrikimus Europoje. Europos aplinkos agentūros (EAA) šiandien paskelbto plataus sveikatos ir aplinkos vertinimo duomenimis, nekokybiška aplinka prisideda prie 13 proc. mirčių.

Nors matome, kad Europos aplinkos kokybė gerėja ir Žaliajame kurse dėmesys aiškiai sutelktas į tvarią ateitį, iš ataskaitos matyti, kad reikia imtis ryžtingų veiksmų, siekiant apsaugoti pažeidžiamiausius mūsų visuomenės narius, nes skurdas dažnai susijęs su gyvenimu prastomis aplinkos sąlygomis ir prasta sveikata. Integruotas požiūris į socialine aprėptimi grindžiamą ir tvaresnę Europą turi apimti šių sąsajų klausimo sprendimą

EAA vykdomasis direktorius Hans Bruyninckx

Dabar kaip niekad svarbu gerinti Europos piliečių sveikatą ir gerovę, daugiausiai dėmesio skiriant kovai su COVID-19 pandemija. Pandemija yra akivaizdus sudėtingų aplinkos, mūsų socialinių sistemų ir mūsų sveikatos sąsajų pavyzdys.

EAA ataskaitoje „Sveika aplinka, sveikas gyvenimas. Kaip aplinka veikia sveikatą ir gerovę Europoje“ teigiama, kad didelę dalį ligos naštos Europoje vis dar lemia žmogaus veiklos sukeliama aplinkos tarša. Ataskaitoje, kurioje plačiai remiamasi Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis apie mirties ir ligos priežastis, pabrėžiama, kad Europos aplinkos kokybė yra labai svarbus veiksnys, lemiantis mūsų sveikatą ir gerovę. Joje rašoma, kokią įtaką socialinis nepriteklius, nesveiki įpročiai ir kintanti demografinė padėtis daro aplinkos sveikatai Europoje, ir kaip dėl to labiausiai nukenčia pažeidžiamiausieji.

„Aplinkos būklė ir mūsų gyventojų sveikata aiškiai susijusios. Visi turi suprasti, kad rūpindamiesi savo planeta ne tik išgelbėjame ekosistemas, bet ir gyvybes, ypač pažeidžiamiausiųjų. Europos Sąjunga nuosekliai laikosi šio požiūrio, o naujoji Biologinės įvairovės strategija, Žiedinės ekonomikos veiksmų planas ir kitos būsimos iniciatyvos padeda kurti atsparesnę ir sveikesnę Europą jos piliečiams ir už jos ribų“, – sakė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Komisijos narys Virginijus Sinkevičius.

„COVID-19 – tai dar vienas signalas, aiškiai rodantis, kad mūsų ekosistemos susijusios su mūsų sveikata ir kad turime pripažinti faktus – tai, kaip gyvename, vartojame ir gaminame, kenkia klimatui ir daro neigiamą poveikį mūsų sveikatai. Esame tvirtai įsipareigoję saugoti savo piliečių ir planetos sveikatą – nuo mūsų tvarių ir sveikų maisto sistemų strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ iki būsimo Europos kovos su vėžiu plano“, – sakė už sveikatą ir maisto saugą atsakinga Komisijos narė Stella Kyriakides.

„Nors matome, kad Europos aplinkos kokybė gerėja ir Žaliajame kurse dėmesys aiškiai sutelktas į tvarią ateitį, iš ataskaitos matyti, kad reikia imtis ryžtingų veiksmų, siekiant apsaugoti pažeidžiamiausius mūsų visuomenės narius, nes skurdas dažnai susijęs su gyvenimu prastomis aplinkos sąlygomis ir prasta sveikata. Integruotas požiūris į socialine aprėptimi grindžiamą ir tvaresnę Europą turi apimti šių sąsajų klausimo sprendimą“, – sakė EAA vykdomasis direktorius Hans Bruyninckx.

Pagrindinės išvados

  • Oro tarša tebėra didžiausia Europos ekologinė grėsmė sveikatai – kasmet ES dėl oro taršos pirma laiko miršta daugiau kaip 400 000 žmonių. Antroje vietoje yra triukšmo tarša, dėl kurios per anksti miršta 12 000 žmonių, po jos – klimato kaitos padariniai, ypač karščio bangos.
  • Tarša ir klimato kaita Europoje skiriasi – tarp Rytų ir Vakarų Europos šalių yra akivaizdžių skirtumų. Didžiausia su aplinka susijusių mirčių šalyje dalis yra Bosnijoje ir Hercegovinoje (27 proc.), mažiausia – Islandijoje ir Norvegijoje (9 proc.).
  • Socialiai remtinos bendruomenės paprastai susiduria su triguba našta: skurdas, prastos kokybės aplinkas ir prasta sveikata. Skurdesnės bendruomenės dažnai gyvena didesnės taršos, triukšmo ir aukštų temperatūrų sąlygomis, o dėl jau turimų sveikatos problemų jų pažeidžiamumas, susijęs su sveikatai pavojų keliančiais aplinkos veiksniais, tik didėja. Pažeidžiamiausių Europos gyventojų aplinkos sąlygoms pagerinti reikalingos tikslinės priemonės.
  • Žmonės yra visada veikiami daugybės rizikos veiksnių, įskaitant oro, vandens ir triukšmo taršą ir chemines medžiagas – jie veikia kartu ir kai kuriais atvejais daro bendrą poveikį sveikatai. Europos miestai yra ypač pažeidžiami šių daugialypių grėsmių ir turi mažiau žaliųjų ir mėlynųjų erdvių.
  • Šiuo metu vykdomuose moksliniuose tyrimuose tiriamos dabartinės COVID-19 pandemijos ir aplinkos aspektų sąsajos. Manoma, kad COVID-19 ligą sukeliantis virusas mutavo iš gyvūnų į žmonių virusą – tai nenumatytas didėjančio vartojimo daromo spaudimo gamtos sistemoms rezultatas. Žiūrint į COVID-19 poveikį bendruomenėms, iš ankstyvų duomenų matyti, kad oro tarša ir skurdas gali būti susiję su didesniu mirtingumu. Ataskaitoje pateikto pradinio vertinimo duomenys rodo, kad šiai sąveikai išaiškinti reikalingi tolesni tyrimai.

Geresnis politikos krypčių integravimas, daugiau žaliųjų ir mėlynųjų erdvių – pagrindinė sprendimo dalis.

Ataskaitoje pabrėžiama, kad siekiant mažinti riziką aplinkai, apsaugoti pažeidžiamiausius asmenis ir iki galo suvokti naudą, kurią gamta teikia sveikatai ir gerovei, reikalingas integruotas požiūris į aplinkos ir sveikatos politiką.

Sveika gamta yra pagrindinis visuomenės sveikatos užtikrinimo, ligų mažinimo ir geros sveikatos bei gerovės skatinimo mechanizmas. Aplinkai palankūs sprendimai teikia trigubą naudą: sveikatai, visuomenei ir aplinkai. Kokybiškos žaliosios ir mėlynosios miesto erdvės padeda užtikrinti sveikatą ir gerovę, suteikia galimybių fiziniam aktyvumui, atsipalaidavimui ir socialinei integracijai, o tai labai naudinga nepasiturinčioms bendruomenėms. Žaliosios ir mėlynosios erdvės vėsina miestus užplūdus karščio bangai, mažina potvynius ir triukšmo taršą ir praturtina miestų biologinę įvairovę. Per COVID-19 pandemiją daugelis apžvalgininkų pastebėjo, kad žmonės įvertino naudą psichinei sveikatai ir gerovei, kurią teikia galimybė lankytis žaliosiose ir mėlynosiose erdvėse, ypač miestuose.

Europos žaliasis kursas – tai svarbus ES politinės darbotvarkės krypties pokytis, įtvirtinantis tvarią ir socialine aprėptimi grindžiamą strategiją, kuria siekiama gerinti žmonių sveikatą ir gyvenimo kokybę, rūpintis gamta ir nieko nepalikti nuošalyje.

Permalinks

Geographic coverage

Temporal coverage