Kad pasiektų bendrą tikslą atsinaujinančiosios energijos srityje, ES valstybės narės turi imtis platesnio užmojo veiksmų

EAA ataskaitoje „Atsinaujinančioji energija Europoje 2018 m.“, remiantis oficialiais 2016 m. duomenimis ir preliminariais EAA duomenimis dėl 2017 m., apžvelgiama pažanga naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius ES.

Iš ataskaitos matyti, kad atsinaujinančiosios energijos dalis vertinant galutinį energijos suvartojimą padidėjo nuo 16,7 proc. 2015 m. iki 17 proc. 2016 m. ir iki maždaug 17,4 proc. 2017 m. Nors ES sėkmingai siekia 2020 m. tikslo, pagal kurį atsinaujinančioji energija turėtų sudaryti 20 proc. bendro galutinės energijos suvartojimo, dėl pastaruoju metu padidėjusio galutinės energijos suvartojimo kai kuriose valstybėse narėse atsinaujinančiosios energijos dalis didėja lėčiau visoje ES.

Kad pasiektų 2030 m. tikslą, ES valstybės narės privalo bendrai padidinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį bent iki 32 proc. bendro galutinės energijos suvartojimo. Remiantis EAA ataskaita, šiuo metu atskirų valstybių narių suvartojamos atsinaujinančiosios energijos kiekis labai skiriasi: Austrijoje, Danijoje, Suomijoje, Latvijoje ir Švedijoje jis sudaro daugiau kaip 30 proc. galutinės energijos suvartojimo, o Belgijoje, Liuksemburge, Maltoje ir Nyderlanduose – mažiau kaip 9 proc.

Kiti svarbūs faktai

2017 m. 85 proc. ES naujai įrengtosios energijos galios buvo gaunama iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių – vėjo energija ir fotovoltinė saulės energija sudarė tris ketvirtadalius naujos atsinaujinančiosios energijos galios. Vienas trečdalis visos 2016 m. ir 2017 m. ES suvartotos elektros energijos buvo gaunama iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių.

Šildymas ir vėsinimas išlieka dominuojančiu atsinaujinančiosios energijos rinkos sektoriumi ES – 2016 m. ir 2017 m. jame suvartota apie 19 proc. atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalies. Transporto sektorius gerokai atsilieka – tais pačiais metais jame suvartota tik 7 proc. atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalies. Didelė dalis transporto srityje naudojamos atsinaujinančiosios energijos pagaminama iš biokuro. Siekiant šių tikslų, atsižvelgiama tik į biokurą, kurio atitiktis tvarumo kriterijams pagal Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą yra sertifikuota.

Remiantis ataskaita, pagal atsinaujinančiosios elektros energijos galią vienam gyventojui, ES vis dar pirmauja visame pasaulyje, tačiau dabar Kinija daugiau investuoja į naują galią. Be to, su atsinaujinančiąja energija susijusių darbo vietų dalis darbo rinkoje Brazilijoje ir Kinijoje didėja greičiau nei ES.

Dėl padidėjusio atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo ES pavyko sumažinti iškastinio kuro poreikį ir susijusį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Remiantis EAA analize, jeigu nuo 2005 m. vis labiau naudojami atsinaujinantieji ištekliai tuo laikotarpiu nebūtų pakeitę 11 proc. ES bendrojo vidaus iškastinio kuro suvartojimo, 2016 m. ES bendrasis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų buvęs maždaug 9 proc. didesnis, o 2017 m. – 10 proc. didesnis.

Ataskaitos „Atsinaujinančioji energija Europoje“ papildo EAA metinį pažangos siekiant ES klimato ir energetikos tikslų vertinimą, skelbiamą leidinyje „Tendencijos ir prognozės Europoje 2018 m.“.