Europos aplinka. Duomenų ir žinių galia

 Nuo XX amžiaus aštuntojo dešimtmečio, kai Europoje buvo patvirtinti pirmieji aplinkos apsaugos teisės aktai, valdžios institucijos, siekdamos suprasti aplinkos problemas ir tendencijas, stebi ir registruoja įvairius reiškinius. Kai kuriais atvejais, siekdamos padėti apsaugoti gamtą, duomenis renka netgi piliečių grupės, pavyzdžiui, paukščių stebėtojai. ES teisės aktuose, siekiant įvertinti pažangą, daromą siekiant teisės aktuose nustatytų tikslų, dažnai nustatomi konkretūs kriterijai. Šiandien Europos šalyse stebima ir teikiama daug palyginamų duomenų: nuo informacijos apie į atmosferą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki savivaldybių antrinio perdirbimo rodiklių.

Didėjant duomenų apie konkrečius klausimus srautams, laipsniškai daugėja žinių apie aplinkos problemas ir jos geriau suprantamos. Turėdami daugiau žinių, taip pat geriau suprantame tvirtas teminio ir sektorių stebėjimo tarpusavio sąsajas. Todėl buvo išplėtota Europos politika: nuo konkretiems klausimams skirtų teisės aktų pereita prie platesnio masto ir sisteminių politikos priemonių rinkinių.

Šiuo metu Europos aplinkos agentūra, daugiausia naudodamasi savo tinklu EIONET, nagrinėja daugiau kaip 100 skirtingų duomenų srautų, aprėpiančių kelis šimtus institucinių partnerių 39-iose šalyse. Šie itin lengvai palyginami ir tarpusavyje susieti duomenų rinkiniai padeda mums suprasti keletą pagrindinių klausimų, turinčių įtakos Europos aplinkos būklei.  

Suprasti žinomus ir nežinomus dalykus

Nors sukaupėme daug žinių, stebėjimo duomenys ir duomenų srautai temų, laiko ir erdvės požiūriu tam tikru mastu tebėra nevienalyčiai. Beveik visuose mūsų pastaraisiais metais paskelbtuose įvertinimuose, įskaitant naujausią aplinkos būklės ataskaitą (SOER 2015), pabrėžiama, kad pagrindinės aplinkos problemos yra sudėtingos ir globalaus pobūdžio, taip pat atkreipiamas dėmesys į jų tarpusavio sąsajas. Neįmanoma suprasti oro taršos neatsižvelgiant į tai, kas vyksta sausumoje ir vandenynuose. Panašių išlygų atsiranda ir tuomet, kai dėmesį sutelkiame į tam tikrą vietovę.

Pavyzdžiui, tūkstančiuose visoje Europoje veikiančių stebėjimo stočių tam tikru dažnumu imami oro mėginiai, kuriuos išnagrinėjus parengiamos pagrindinių oro teršalų koncentracijos lygio ataskaitos. Šie duomenų srautai – svarbus etapas siekiant geriau suprasti oro, kuriuo kvėpuojame, kokybę. Vis dėlto šie duomenys yra tik tam tikru metu nustatyti rodmenys, kurie visapusiškai svarbūs tik kelių metrų nuo tos stebėjimo stoties atstumu.

Tarp stebėjimo stočių esančių vietovių oro kokybė iki šiol yra palyginti mažai ištirta sritis. Tokie procesai kaip palydovų vykdoma stebėsena ir vis tikslesnis didžiųjų duomenų modeliavimas kompiuteriais padeda keisti šią padėtį, ir tai pasakytina ne vien tik apie oro kokybės stebėseną.

Palydovų ir in situ duomenų susiejimas. Programa „Copernicus“

Europos Sąjunga į Žemės stebėjimą investuoja įgyvendindama savo programą „Copernicus“, kuri aprėpia ne tik didelės skiriamosios gebos palydovinius vaizdus, bet irin situ stebėjimo duomenis, renkamus pasitelkiant, pavyzdžiui, ant žemės ir dirvožemyje įrengtus jutiklius, meteorologinius balionus, plūdurus ir giliavandenius jutiklius. Programos „Copernicus“ palydovais galima stebėti ir perduoti daug įvairių Žemės stebėjimo duomenų: nuo atmosferos cheminės sudėties iki augalijos pokyčių jos augimo laikotarpiu. Visi programos „Copernicus“ duomenys ir informacija yra prieinami internetu ir nemokami.

Programą „Copernicus“ sudaro šešių rūšių paslaugos: atmosferos, jūros aplinkos ir žemės paviršiaus stebėsenos, klimato kaitos, ekstremaliųjų situacijų valdymo ir saugumo. Europos Komisija yra atsakinga už bendrą veiksmų koordinavimą, o teikiant atskiras temines paslaugas, dalyvauja visi svarbiausi Žemės stebėjimo proceso Europoje dalyviai. Nuo 2012 m. Europos aplinkos agentūra koordinuoja žemės paviršiaus stebėsenos paslaugos Europos ir vietos komponentus ir padeda naudotis įvairių sričių, pavyzdžiui, teritorijų planavimo, miškotvarkos, vandentvarkos, gamtos apsaugos ir žemės ūkio, prietaikomis. EAA taip pat koordinuoja visų pagrindinių paslaugų programos „Copernicus“in situkomponentą.

Kartu naudodamiesi šiais duomenimis, galime nuveikti be galo daug dalykų. Susiedami vis daugiau duomenų rinkinių, galime geriau suprasti, kas ir kur vysta, kodėl tai vyksta, kam tai turės įtakos ir koks bus poveikis. Įsivaizduokite tokius dalykus kaip vandens kiekio pokyčių stebėsena Europos vietovėse dešimties metrų tikslumu, poveikio augalų auginimui trumpuoju laikotarpiu prognozavimas ir ilgalaikio klimato kaitos poveikio įvertinimas. Būtų galima toliau plėtoti mūsų naujausiais duomenimis grindžiamą oro kokybės indeksą, siekiant į jį įtraukti tikslias oro kokybės prognozes, atsižvelgiant į vėjo ar kitų oro sąlygų pokyčius.

Didieji duomenys. Sunkumai ir galimybės

Didžiuosius duomenis sudaro dideli duomenų apie išsamius erdvės ir laiko matavimus, taip pat iš daugybės įvairių šaltinių gaunamų duomenų srautai. Šioje srityje duomenų tvarkytojams iš tikrųjų gali kilti naujų sunkumų, susijusių su IT infrastruktūra ir duomenų tvarkymo pajėgumais. Be to, didesnis duomenų kiekis savaime nepadės geriau suprasti aplinkos ar aplinkos problemų tarpusavio sąsajų. Norint tvarkyti didžiuosius duomenis, reikia daug investuoti tiek į analitinius pajėgumus, tiek į IT infrastruktūrą.

Mes, Europos aplinkos agentūra, padedame plėtoti programos „Copernicus“ paslaugas ir, įtraukdami jos rezultatus į savo vertinimus ir žinių bazę, esame pagrindiniai šių paslaugų naudotojai. Be to, jau pradėjome stiprinti savo vertinimo pajėgumus, be kita ko, investuoti į debesija grindžiamas IT paslaugas ir partnerystės ryšius, kad gebėtume tvarkyti didžiuosius duomenis. Mūsų tikslas – laiku dalytis šiomis išsamiomis ir tiksliomis žiniomis su Europos valdžios institucijomis ir piliečiais, taip pat padėti gerinti europiečių sveikatą ir Europos aplinką.

Hans Bruyninckx

EAA vykdomasis direktorius

Redakcinis straipsnis paskelbtas 2018 m. kovo 15 d. EAA informaciniame biuletenyje Nr. 2018/1.

Daugiau informacijos apie Amsterdamo vaizdą iš palydovo galima rasti atitinkamame Europos kosmoso agentūros interneto svetainės puslapyje.