Įžanginis straipsnis „Parengti Europą kintančioms klimato sąlygoms“

Ši vasara buvo karščiausia visų laikų vasara pasaulyje ir penkta karščiausia vasara Europoje. Šiais metais per gaisrus ES išdegė daugiau kaip 468 000 hektarų ploto. Daugelis jų nusiaubė turistų lankomas vietas pietuose, suduodami smūgį vietos ekonomikai. Po ilgai trukusių didelių karščių ir sausrų, per kelias valandas Rodo ir Korfu salose smarkiai nukentėjo ištisos bendruomenės ir jų pragyvenimo šaltiniai.

Nukentėjo ir gamta. Daugiau kaip 40 proc. šiais metais išdegusio ploto buvo „Natura 2000“ teritorijos. Padaryta žala nuo šių ekosistemų priklausomoms buveinėms ir rūšims. Tuo metu, kai vienur alino karščio bangos, Bulgariją, Graikiją, Slovėniją ir Turkiją užklupo smarkios liūtys ir staigūs potvyniai, per kuriuos žuvo žmonės ir padaryta didelių ekonominių nuostolių. Per pastaruosius 42 metus dėl ekstremalių oro ir klimato sąlygų patirta ne mažiau kaip 560 mlrd. EUR ekonominių nuostolių ir žalos. 2021–2022 m. metiniai nuostoliai viršijo 50 mlrd. EUR. 2023 m. galime tikėtis panašių nuostolių.

Metai iš metų mus stebina šių reiškinių stiprėjimas ir liūdina padarytų nuostolių mastas. Tačiau šie ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai nebeturėtų mūsų stebinti. Deja, išgyvename tokį klimato scenarijų, apie kurį mokslininkai mus įspėjo jau prieš kelis dešimtmečius.

Naujoji realybė: tampa karščiau, sausiau, daugėja kritulių...

Vasaros pradžioje paskelbtame internetiniame straipsnyje „Ekstremalūs vasaros orai besikeičiančio klimato sąlygomis: ar Europa tam pasiruošusi?“ išsamiai aptariamos pagrindinės vasaros ekstremalios oro sąlygos, nuo kurių vis dažniau kenčia Europos gyventojai, ekonomika ir gamta. Interaktyviuose žemėlapiuose ir diagramose  skaitytojai gali patyrinėti informaciją apie karščio bangas, potvynius, sausras ir gamtos gaisrus bei tokias nuo klimato sąlygų priklausančias ligas kaip, pavyzdžiui, dengės karštligė. Šiame straipsnyje ne tik vertinami praeities įvykių padariniai, bet ir pateikiamos naujausiomis mokslinėmis žiniomis grindžiamos ateities prognozės.

Žinia aiški: vasarą galime tikėtis daugiau, stipresnių ir ilgiau trunkančių karščio bangų, dažnesnių ir ekstremalesnių potvynių, didesnių sausrų ir gaisrų, didesnio sergamumo nuo klimato sąlygų priklausančiomis ligomis. Kaip šią savaitę, kalbėdama apie Europos žaliąjį kursą, savo kalboje apie ES padėtį pasakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, „Tai – kaistančios planetos tikrovė“.

Europa jau imasi priemonių, kad prisitaikytų prie klimato kaitos, tačiau mūsų analizė parodė sritis, kuriose reikia imtis skubių papildomų veiksmų. Turime kuo labiau mažinti klimato kaitos poveikį mūsų visuomenei ir ekonomikai. Mūsų laukia daug iššūkių. Kaip nuo stiprių karščio bangų galime kuo geriau apsaugoti tuos, kurie pažeidžiamiausi, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmones? Kaip galime paruošti savo miestus potvyniams, karščio bangoms ar sausroms?

Žinome, kad prisitaikyti turės ir žemės ūkis. Kaip užtikrinsime, kad ūkiai ir toliau mus maitintų, o ūkininkai gautų pastovias pajamas, nenutoldami nuo Europos tvarumo tikslų? Kaip visuomenei pasirengti šiai naujai tikrovei?

Visuomenės pasirengimas

Klimato kaitos poveikio ir visuomenės pasirengimo mastai skirtingose Europos šalyse labai skiriasi. Rengiant priemones, kurių turi imtis bendruomenės, reikia atsižvelgti į vietos iššūkius, kurių joms kyla, ir jų turimus išteklius. Siekiant padėti Europai pasirengti, nepaprastai svarbus vaidmuo teks žinioms. Europos prisitaikymo prie klimato kaitos platformoje „Climate-ADAPT“ pateikiama daugiau kaip 100 atvejų tyrimų ir prisitaikymo galimybių pavyzdžių, taip pat priemonių, padedančių planuoti prisitaikymą prie klimato kaitos.

EAA padeda kurti ir įgyvendinti prisitaikymo politiką Europoje, pasitelkdama įvairius rodiklius ir vertinimus, įskaitant Europos klimato rizikos vertinimą, kurį paskelbsime kitų metų pradžioje. Jame bus vertinamas esamas ir būsimas klimato kaitos poveikis ir rizikos veiksniai, susiję su aplinka, ekonomika ir plačiąja visuomene Europoje.

Prisitaikymo priemonės neatsietinos nuo poreikio drastiškai ir sparčiai mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Šias pastangas turi papildyti ne mažesnio užmojo priemonės, kuriomis būtų kovojama su tarša, biologinės įvairovės nykimu ir netausiu išteklių naudojimu. Be to, šios priemonės turi būti įgyvendinamos teisingai ir sąžiningai, nepaliekant nuošalyje nepalankiausioje padėtyje atsidūrusių mūsų visuomenės narių.

Europos žaliasis kursas – tai išsamus ir nuoseklus politinis pagrindas šios srities veiksmams įgyvendinti. Įgyvendinti Žaliąjį kursą labai svarbu siekiant stiprinti bendrą Europos visuomenės atsparumą. Mes, EAA kartu su savo tinklu „Eionet“, esame visapusiškai pasiryžę teikti duomenis ir žinias, padedančias įgyvendinti Europos žaliąjį kursą.