ES maudyklų kokybė tebėra gera

Už aplinką atsakingas Komisijos narys Janezas Potočnikas sakė: „Pastaruosius 30 metų taikomi ES ir nacionaliniai teisės aktai labai padėjo gerinti Europos maudyklų vandens kokybę, bet negalima nuleisti rankų. Aukšta vandens kokybe džiaugiamės jau dešimtmetį – turime ją išsaugoti ir toliau gerinti.“

Europos aplinkos agentūros vykdomoji direktorė prof. Jacqueline McGlade pridūrė: „Kad Europos maudyklų vandens kokybė būtų dar geresnė, iniciatyvos turi imtis ir piliečiai. Tai visų pirma reiškia, kad esama mūsų aplinkos būkle būtina domėtis, o prireikus kreiptis į atitinkamas valdžios institucijas ir reikalauti, kad būtų užtikrinta geresnė vandens kokybė. Naudodamiesi mūsų internetinėmis priemonėmis piliečiai gali ne tik lengvai rasti informacijos apie aplinką, bet ir pareikšti savo nuomonę.“

Pastangos gerinti maudyklų vandens kokybę turėtų būti vertinamos atsižvelgiant į bendras Europos pastangas pagal ES Vandens pagrindų direktyvą ir Jūrų strategijos pagrindų direktyvą užtikrinti gerą ekologinę ir aplinkos būklę.

2009 m. duomenys patvirtina, kad maudyklų vandens kokybė nuolat gerėja

2009 m. visoje Europos Sąjungoje buvo stebima 20 tūkst. maudyklų, iš kurių du trečdaliai – pajūrio, o likusios – upių ir ežerų. 1990–2009 m. privalomąsias vertes (būtiniausius kokybės reikalavimus) atitinkančių pajūrio maudyklų padaugėjo nuo 80 iki 96 proc., o vidaus vandenų – nuo 52 net iki 90 proc.

2008–2009 m. šiek tiek sumažėjo būtiniausius standartus atitinkančių pajūrio (mažiau nei 1 procentiniu punktu) ir vidaus vandenų maudyklų (3 procentiniais punktais). 2008–2009 m. griežtesnes rekomenduojamąsias vertes atitinkančių pajūrio maudyklų šiek tiek padaugėjo (kiek mažiau nei 1 procentiniu punktu) – iki 98 proc., o vidaus vandenų maudyklų šiek tiek sumažėjo (mažiau nei 3 procentiniais punktais) – iki 71 proc. Atsižvelgiant į pastarųjų metų tendencijas, tokie metiniai svyravimai nerimo kelti neturėtų.

Beveik visos pajūrio maudyklos Graikijoje, Kipre, Portugalijoje ir Prancūzijoje atitiko griežtesnes rekomenduojamąsias vertes[1]. 2009 m. uždrausta tik 2 proc. ES pajūrio maudyklų, daugiausia Italijoje. Nors vidaus vandenų maudyklų vandens kokybė skiriasi, dauguma tokių maudyklų Prancūzijoje, Suomijoje, Švedijoje ir Vokietijoje taip pat atitiko rekomenduojamąsias vertes.

Pagal naująją Maudyklų vandens direktyvą stebėseną vykdo keturiolika valstybių narių

Maudyklų vandens kokybė nustatoma tiriant vandens fizines, chemines ir mikrobiologines savybes. Valstybės narės privalo laikytis Maudyklų vandens direktyvoje[2] nustatytų privalomųjų verčių, tačiau vietoje jų gali taikyti ir griežtesnes (neprivalomas) rekomenduojamąsias vertes.

2006 m. įsigaliojo nauja Maudyklų vandens direktyva[3], kurioje atsižvelgiant į naujausią mokslinę informaciją pateikiami atnaujinti parametrai ir stebėsenos nuostatos. Naujojoje direktyvoje labiau pabrėžiama visuomenės informavimo apie maudyklų kokybę svarba. Šią direktyvą valstybės narės turi įgyvendinti iki 2015 m., tačiau keturiolikoje valstybių narių (Danijoje, Estijoje, Ispanijoje, Kipre, Latvijoje, Lietuvoje, Liuksemburge, Maltoje, Nyderlanduose, Slovakijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vengrijoje ir Vokietijoje) pagal naujojoje direktyvoje nustatytus reikalavimus maudyklos buvo stebimos jau 2009 m. maudymosi sezoną.

Daugiau informacijos

• 2010 m. ataskaita