kitas
ankstesnis
punktai

Naujienos

Nulinė tarša. 2030 m. tikslai pasiekiami, tačiau reikia imtis aktyvesnių veiksmų

Pakeisti kalbą
Naujienos Paskelbta 2023-03-23 Paskutinį kartą keista 2023-08-03
6 min read
Šiandien Europos Komisija paskelbė pirmąją Nulinės taršos stebėsenos ir perspektyvų ataskaitą, kurioje nurodoma kaip siekti švaresnio oro, vandens ir dirvožemio. Iš Komisijos ataskaitos ir Europos aplinkos agentūros stebėsenos vertinimo matyti, kad ES politika padėjo sumažinti oro taršą ir taršą pesticidais. Tačiau kitose, pavyzdžiui, kenksmingo triukšmo, taršos maistinėmis medžiagomis ar komunalinių atliekų susidarymo srityse, vis dar kyla problemų. Rezultatai rodo, kad ES norint pasiekti 2030 m. nulinės taršos tikslus, iš esmės reikia imtis daug aktyvesnių veiksmų priimant naujus kovos su tarša teisės aktus ir geriau įgyvendinant galiojančius teisės aktus.

Siekiant 2030 m. tikslų pažangos esama, tačiau taršos lygis vis dar per aukštas

Pažanga siekiant šešių nulinės taršos tikslų yra nevienoda. Mažėja tarša pesticidais, antimikrobinėmis medžiagomis ir jūrą teršiančiomis šiukšlėmis. Triukšmo taršos, taršos maistinėmis medžiagomis ir atliekomis srityje padaryta nedidelė pažanga. Kita vertus, bendras aukštas ES geriamojo ir maudyklų vandens taršos standartų laikymosi lygis (atitinkamai >99 proc. ir >93 proc.) teikia vilčių. 2030 m. daugumą tikslų galime pasiekti, jei bus dedamos papildomos pastangos.

Tačiau dabartinis taršos lygis vis dar yra pernelyg aukštas – daugiau kaip 10 proc. pirmalaikių mirčių ES kasmet vis dar yra susijusios su aplinkos tarša. Tai daugiausia lemia oro tarša, tačiau įtakos turi ir triukšmo tarša ir cheminių medžiagų poveikis, nors šie veiksniai veikiausiai yra nepakankamai įvertinti. Tarša taip pat kenkia biologinei įvairovei. Tarp valstybių narių esama didelių skirtumų – pirmalaikių mirčių skaičius šiaurinėse Europos šalyse siekia apie 5–6 proc. ir 12–14 proc. Europos pietuose ir rytuose.

Komisija jau įvykdė arba padarė pažangą siekiant visų 33 paskelbtų 2021 m. Nulinės taršos veiksmų plano veiksmų. Kad veiksmai turėtų poveikio, Komisijos ataskaitoje raginama greitai susitarti dėl pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir juos priimti, taip pat geriau įgyvendinti galiojančius teisės aktus vietos, nacionaliniu ir tarpvalstybiniu lygmenimis. Pažymėtina Visų pirma nustatyta, kad jei ES įgyvendintų visas atitinkamas Komisijos pasiūlytas priemones, pirmalaikių mirčių dėl oro taršos skaičius 2030 m. sumažėtų iki 66 proc., palyginti su 2005 m., o švaraus oro priemonių nauda nusvertų sąnaudas ir lemtų bendrai didesnį BVP. Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad svarbu skatinti pasaulines iniciatyvas ir remti trečiųjų šalių pastangas mažinti taršą.

Už Europos žaliąjį kursą atsakingas vykdomasis pirmininko pavaduotojas Frans Timmermans sakė:

„Šiandien pateikti duomenys dar kartą parodo, kad veiksmų, kuriais siekiama švaraus oro, vandens ir dirvožemio, nauda yra daug didesnė už skirtus išteklius. To nori ir gyventojai, nes daugiau kaip 80 proc. jų yra susirūpinę dėl taršos sukeltų sveikatos ir aplinkos problemų.“

Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Komisijos narys Virginijus Sinkevičius teigė:

„Šiandien pateikiame įtikinamų plataus užmojo taršos mažinimo veiksmų rezultatų įrodymų. Iš ataskaitų matyti, kad ES nulinės taršos tikslą realu ir įmanoma pasiekti, tačiau tik tuo atveju, jei sparčiau priimsime su tarša susijusius pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir greičiau įgyvendinsime galiojančius ES taršos teisės aktus. Taip pat tikiuosi, kad šiandienos ataskaitos padės įtikinti mūsų pasaulinius partnerius susitarti dėl tokio pat plataus užmojo tikslų būsimose Kopenhagos klimato kaitos konferencijos (COP 15) derybose dėl biologinės įvairovės.“

Europos aplinkos agentūros (EAA) vykdomasis direktorius Hans Bruyninckx pridūrė:

Iš EAA pirmosios nulinės taršos stebėsenos ataskaitos matyti, kad Europa daro pažangą mažindama pagrindinių sričių, kaip antai oro, maudyklų vandens ir geriamojo vandens taršą ir užkirsdama jai kelią ir naudoja mažiau pavojingus pesticidus. Tačiau, kad pasiektume 2050 m. viziją, turime sparčiau mažinti maisto medžiagų perteklių aplinkoje ir triukšmo bei cheminių medžiagų poveikį sveikatai, taip pat anksčiau nustatyti naujas problemas.

Žr. EAA nulinės taršos stebėsenos vertinimo internetinį pranešimą.

EAA stebėsenos vertinimas atskleidžia nevienodą padėtį

  • Padaryta didelė pažanga mažinant oro taršos poveikį sveikatai – nuo 2005 m. pirmalaikių mirčių skaičius sumažėjo 45 proc. Jei ši vyravusi tendencija tęsis, ES bus pasirengusi pasiekti tikslą 55 proc. sumažinti taršos kiekį.
  • Nuo 2005 m. oro taršos neigiamai paveiktas žemės plotas sumažėjo 12 proc. Jei ši vyravusi tendencija tęsis, ES nepasieks tikslo 25 proc. sumažinti taršos kiekį.
  • Palyginti su 2012–2015 m. baziniu lygiu, padaryta nedidelė pažanga mažinant maisto medžiagų praradimą. Atsižvelgiant į iki šiol padarytą nedidelę pažangą, ES nėra pasirengusi pasiekti tikslo 50 proc. sumažinti taršos kiekį.
  • Palyginti su baziniu 2015–2017 m. laikotarpiu, pesticidų naudojimas ir rizika sumažėjo 14 proc., o pavojingesnių pesticidų naudojimas sumažėjo 26 proc. Atsižvelgiant į pastarąją tendenciją ES yra pasirengusi pasiekti tikslą 50 proc. sumažinti pesticidų naudojimą ir riziką, o taip pat ir pavojingesnių pesticidų naudojimą.
  • Nuo 2018 m. veterinarinių antimikrobinių medžiagų pardavimas sumažėjo 18 proc. Jei ši vyravusi tendencija tęsis, ES bus pasirengusi pasiekti tikslą 50 proc. sumažinti taršos kiekį.
  • 2012–2017 m. transporto triukšmo paveiktų žmonių dalis reikšmingai nesumažėjo. Kadangi nuo to laiko triukšmo lygio rodikliai reikšmingai nesumažėjo, ES veikiausiai nepasieks tikslo 30 proc. sumažinti žmonių, nuolat kenčiančių nuo transporto triukšmo, dalį.
  • Preliminari analizė rodo, kad pastaraisiais metais į jūrą patenkančių plastiko šiukšlių kiekis sumažėjo. Nors tai teikia vilčių, reikia nuoseklių ir išsamių ES lygmens duomenų, kad būtų galima įvertinti, kokia pažanga padaryta siekiant tikslų 50 proc. sumažinti į jūrą išmetamų plastiko šiukšlių kiekį ir 30 proc. sumažinti į aplinką patenkančio mikroplastiko kiekį.
  • 2010–2018 m. bendras susidarančių atliekų kiekis lėtai didėjo, o 2020 m. dėl pandemijos labai sumažėjo. Susidarančių galutinių komunalinių atliekų (neperdirbtų ar pakartotinai nenaudojamų atliekų) kiekis nuo 2016 m. liko pastovus. Jei šie atliekų srautai ateinančiais metais smarkiai nesumažės, ES nepasieks tikslų reikšmingai sumažinti bendrą susidarančių atliekų kiekį ir 50 proc. sumažinti galutinių komunalinių atliekų kiekį.

 

Pagrindinė informacija

Šiandieninę Europos Komisijos ataskaitą papildo išsami Europos aplinkos agentūros atlikta stebėsenos analizė ir Jungtinio tyrimų centro parengtos perspektyvoss. Europos aplinkos agentūros parengtame Nulinės taršos stebėsenos vertinimo internetiniame pranešime pateikiamas kompleksinis taršos vertinimas, kuriame daugiausia dėmesio skiriama gamybos ir vartojimo, sveikatos ir ekosistemų temoms.

Tarša yra pagrindinė su aplinka susijusi įvairių psichinių ir fizinių ligų, taip pat ankstyvų mirčių, ypač vaikų, tam tikromis ligomis sergančių žmonių ir vyresnio amžiaus žmonių, priežastis. Tarša taip pat yra viena iš penkių pagrindinių grėsmių biologinei įvairovei.

Laikydamasi Nulinės taršos veiksmų plano Komisija pradėjo devynias pavyzdines iniciatyvas ir 33 specialius veiksmus, kuriais siekiama užkirsti kelią taršai ir ją mažinti, iš kurių naujausias – Nulinės taršos dokumentų rinkinys siekiant švaresnio oro ir vandens.

Visos ataskaitos bus aptartos 2022 m. gruodžio 14 d. vyksiančioje Suinteresuotųjų subjektų konferencijoje nulinės taršos klausimais.

Šis stebėsenos ir perspektyvų vertinimas yra būsimų pažangos peržiūrų, kurias EAA planuoja atlikti (kita peržiūra numatyta 2024 m.), kad padėtų Europos Komisijai ir valstybėms narėms siekti tikslų, atskaitos taškas. Vertinimas taip pat suteiks duomenų, padedančių formuoti būsimą politiką, kuria siekiama remti nulinės taršos tikslą – iki 2050 m. sumažinti taršą tiek, kad ji nebekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai.

 

For information

Permalinks

Geographic coverage

Temporal coverage

Topics

Tags

kategorijoje:
kategorijoje: zero pollution
Dokumento veiksmai