Klimato kaita kelia vis didesnę riziką Europos ekosistemoms, žmonių sveikatai ir ekonomikai

Ataskaitoje „Europa 2016 m. – klimato kaita, padariniai ir pažeidžiamumas“ teigiama, kad stebimi klimato pokyčiai jau kelia pačius įvairiausius padarinius Europos ekosistemoms, ekonomikai ir žmonių sveikatai bei gerovei. Temperatūros, jūros lygio ir tirpstančio jūros ledo Arktyje rodikliai nuolat pasiekia rekordines aukštumas pasauliniu ir Europos mastu. Dėl kintančio kritulių kiekio drėgni Europos regionai tampa dar drėgnesni, o sausi regionai dar labiau išsausėja. Mažėja ledynų storis ir sniego danga. Kartu daugumoje regionų vis dažniau pasitaiko intensyvesnių su klimatu susijusių ekstremalių reiškinių, pvz., karščio bangų, stiprių liūčių ir sausrų. Naujausios klimato prognozės dar kartą patvirtina, kad daugumoje Europos regionų vis dažniau pasitaikys ekstremalių su klimato kaita susijusių reiškinių.

„Klimato kaita tęsis daugybę ateinančių dešimtmečių. Klimato kaitos ir jos padarinių mastas ateityje priklausys nuo to, kaip veiksmingai bus įgyvendinami mūsų pasauliniai susitarimai dėl išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, tuo pačiu ne ką mažiau svarbu užtikrinti tinkamas prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas ir politiką, padedančią sumažinti dabartinių ir numatomų su klimatu susijusių ekstremalių reiškinių riziką“, – sako EAA vykdomasis direktorius Hansas Bruyninckxas.

Karštieji klimato kaitos taškai

Visiems Europos regionams klimato kaita daro įtaką , tačiau vieni regionai patirs daugiau neigiamų padarinių nei kiti. Numatoma, kad pietinė ir pietrytinė Europa bus karštieji klimato kaitos taškai, nes manoma, kad šiose žemyno dalyse pasireikš daugiausiai neigiamų padarinių. Šiame regione jau susiduriama su gerokai padidėjusiu ekstremaliu karščiu ir sumažėjusiu kritulių kiekiu bei upių lygiu, dėl šios priežasties dar labiau padidėjo ilgalaikių sausrų, mažo pasėlių derliaus, biologinės įvairovės nykimo ir miško gaisrų rizika. Tikėtina, kad dažnėjant karščio bangoms ir kintant nuo klimato priklausančių infekcinių ligų paplitimui didės rizika žmonių sveikatai ir gerovei.

Vakarų Europos pakrančių zonos ir salpos taip pat įvardijamos kaip karštieji taškai, nes joms gresia didesnė potvynių dėl didėjančio jūros lygio ir tikėtino padažnėjusių audrų pavojaus rizika. Dėl didėjančio vandenynų rūgštingumo, šiltėjimo ir mirties zonų, kuriose deguonis yra išeikvotas, plitimo klimato kaita taip pat lemia esminius jūrų ekosistemų pokyčius.

Dėl ypač sparčiai didėjančios oro ir jūros vandens temperatūros ir su tuo susijusio sausumos ir jūros ledynų tirpsmo didelį poveikį taip pat patirs Arkties ekosistemos ir jose vykdoma žmonių veikla.

Nežiūrint į tai, kad kai kuriems regionams gali būti daromas teigiamas poveikis, pvz., geresnės sąlygos žemės ūkio veiklai tam tikrose šiaurės Europos dalyse, tačiau dauguma regionų ir sektorių žemyne patirs neigiamą poveikį.

Ekosistemos, žmonių sveikata ir ekonomika

Europos ekosistemas ir saugomas teritorijas įtakoja klimato kaita ir kiti stresą sukeliantys veiksniai, pvz., žemės naudojimo paskirties keitimas. Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad klimato kaitos padariniai kelia grėsmę sausumos ir jūrų biologinei įvairovei. Daugumos gyvūnų ir augalų rūšių gyvenimo ciklai keičiasi ir jie migruoja į šiaurę ir aukštesnes platumas, tuo tarpu jų vietoje įsitvirtina arba plinta didesnėje teritorijoje įvairios invazinės rūšys. Jūrų gyvūnų rūšys, įskaitant komerciniu požiūriu svarbių žuvų išteklius, taip pat migruoja į šiaurę. Šie pokyčiai įtakoja įvairias ekosistemos paslaugas ir ekonomikos sektorius, pvz., žemės ūkį, miškininkystę ir žuvininkystę.

Svarbiausi klimato kaitos padariniai žmogaus sveikatai yra susiję su ekstremaliais oro reiškiniais, nuo klimato priklausančių ligų paplitimo pokyčiais ir aplinkos bei socialinių sąlygų pokyčiais. Per pastarąjį dešimtmetį nuo upių ir pakrančių potvynių nukentėjo milijonai Europos gyventojų. Padariniai žmogaus sveikatai pasireiškia per sužalojimus, infekcijas, cheminių medžiagų poveikį ir su psichikos sveikata susijusias pasekmes. Karščio bangos padažnėjo ir tapo intensyvesnės, dėl to Europoje anksčiau laiko mirė dešimtys tūkstančių žmonių. Numatoma, kad ši tendencija didės ir stiprės, nebent bus imtasi tinkamų prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių. Dėl erkių rūšių, Azijos tigrinio uodo ir kitų ligų nešiotojų paplitimo didėja rizika susirgti Laimo liga, erkiniu encefalitu, Vakarų Nilo karštine, dengės karštine, čikungunija ir leišmanioze.

Klimato kaitos ekonominės sąnaudos gali būti labai didelės. Su klimatu susijusių ekstremalių reiškinių EEE šalyse narėse ekonominiai nuostoliai nuo 1980 m. sudaro daugiau nei 400 mlrd. EUR. Prieinamuose būsimų išlaidų dėl klimato kaitos Europoje skaičiavimuose nagrinėjami tik tam tikri sektoriai, todėl, dėl tokių skaičiavimų kyla rimtų abejonių. Vis dėlto prognozuojama, kad didžiausius su klimato kaita susijusius nuostolius patirs Viduržemio jūros regionas. Europa kenčia ir nuo kitose pasaulio vietose sukeltų klimato kaitos padarinių, kurie daro įtaką prekybai, infrastruktūrai, geopolitinei bei saugumo rizikai ir migracijai.

Prisitaikymo prie klimato kaitos ir žinių stiprinimas

Prisitaikymo prie klimato kaitos aspektas vis dažniau įtraukiamas į kitas politikos sritis, tačiau šį procesą būtų galima labiau paspartinti. Kiti galimi tolesni veiksmai apima politinio nuoseklumo didinimą tarp įvairių politinių sričių ir valdymo (ES, tarptautiniu, nacionaliniu ir subnacionaliniu) lygmeniu, lankstesnį prisitaikymo prie klimato kaitos valdymo požiūrį ir technologinių sprendimo būdų, ekosistemomis pagrįstų metodų ir neįpareigojančių priemonių derinimą.

Europoje vystomos ir vis dažniau naudojamos su klimatu ir prisitaikymu prie klimato kaitos susijusios paslaugos. Naujausios žinios būtų naudingos įvairiose srityse, pvz., įvairiais lygmenimis stebint ir vertinant pažeidžiamumą ir riziką, teikiant ataskaitas ir vertinant prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus, jų sąnaudas ir naudą, taip pat užtikrinant suderinamumą su kitomis politikos sritimis.

Pagrindinė informacija

Ataskaitoje pateiktas vertinimas pagrįstas praeities ir numatomais klimato kaitos ir jos padarinių ekosistemoms ir visuomenei rodikliais. Joje taip pat nagrinėjamas šių padarinių mastas, kurių pagrindu kuriama prisitaikymo prie klimato kaitos politika ir tobulinamas kertinis žinių pagrindas.

Ataskaitą parengė EAA bendradarbiaudama su Europos Komisijos Jungtiniu tyrimų centru, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru, Pasaulio sveikatos organizacijos regioniniu biuru Europoje ir trimis Europos teminiais centrais (klimato kaitos padarinių, pažeidžiamumo ir prisitaikymo prie klimato kaitos klausimais (ETC-CCA), biologinės įvairovės klausimais (ETC-BD), vidaus, pakrantės ir jūros vandenų valdymo klausimais (ETC-ICM)). Tai yra ketvirtoji ataskaita apie klimato kaitą, jos padarinius ir pažeidžiamumo mastą Europoje, kuri skelbiama kas ketverius metus. Šia ataskaita siekiama prisidėti prie 2013 m. ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos įgyvendinimo ir peržiūros, kuri numatyta 2018 m., proceso ir nacionalinių bei tarptautinių prisitaikymo prie klimato kaitos strategijų ir planų kūrimo.