Prisitaikymas prie klimato kaitos

Siekdamos užkirsti kelią skaudžiausiems klimato kaitos padariniams, Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK) pasirašiusios šalys susitarė riboti vidutinės pasaulinės temperatūros didėjimą, kad jis, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu, neviršytų 2°C. Kad šis tikslas būtų pasiektas, pasaulinis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis turi kuo greičiau pasiekti aukščiausią lygį ir po to staigiai mažėti. Daugiau informacijos pateikiama pasaulinės klimato kaitos politikos dokumentuose.

ES ir kitos EEE valstybės narės imasi įvairių veiksmų, kad sumažintų savo išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Šiuos veiksmus papildo prisitaikymo prie klimato kaitos politika.

Poveikis ir pažeidžiamumas

Europoje temperatūra labiausiai didėja Pietų Europoje vasarą ir Arkties regione žiemą; kritulių kiekis mažėja Pietų Europoje ir didėja šiaurinėje jos dalyje. Numatoma, kad karščio bangos ir potvyniai taps intensyvesni ir dažnesni, be to, keisis tam tikrų užkrečiamųjų ligų bei žiedadulkių plitimo rajonai, todėl bus daromas neigiamas poveikis žmonių sveikatai. Dėl klimato kaitos ekosistemos patiria didesnį spaudimą, todėl daugelio augalų ir gyvūnų rūšių išplitimo arealas pasislinks į šiaurę ir didesnį aukštį virš jūros lygio. Tai daro poveikį tokiems sektoriams kaip žemės ūkis, miškininkystė, energijos gamyba, turizmas ir apskritai visai infrastruktūrai; didžioji dalis numatomų pasekmių Europoje bus neigiamos.

Europos regionams, įskaitant miestų teritorijas, kuriems klimato kaita daro ypač didelį poveikį, priklauso:

• Pietų Europa ir Viduržemio jūros baseinas;
• kalnuotos vietovės;
• pakrantės zonos, upių žiotys ir potvynių užliejamos teritorijos;
• tolimieji šiauriniai Europos rajonai ir Arktis.

Prisitaikyti prie klimato kaitos būtina, todėl reikia numatyti klimato kaitos padarinius ir imtis tinkamų prevencinių arba poveikio mažinimo veiksmų. Reikalingos vietos, nacionalinio, tarptautinio ir ES lygmens strategijos ir veiksmai. Labai svarbu įtraukti šį klausimą į kitas politikos sritis ir tai jau vyksta;  galima paminėti šias politikos sritis: ekosistemos ir vandentvarka, nelaimių rizikos mažinimas, pakrantės zonų valdymas, žemės ūkis ir kaimo plėtra, sveikatos paslaugos, miestų planavimas ir regionų plėtra. Veiksmai apima technologines priemones, su ekosistemomis susijusias priemones ir priemones, kuriomis skatinami elgsenos pokyčiai.

ES politika

2013 m. balandžio mėn. Europos Komisija paskelbė ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją. Strategijoje nustatyti trys pagrindiniai tikslai:

• remti valstybių narių veiksmus: skatinti visas valstybes nares priimti išsamias prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas ir teikti finansavimą, kad jos galėtų stiprinti savo prisitaikymo prie klimato kaitos gebėjimus ir imtis veiksmų; remti prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus miestuose, prisiimant savanorišką įsipareigojimą, pagrįstą Merų pakto iniciatyva (kuri nuo 2015 m. perkelta į Merų paktą dėl klimato kaitos ir energijos);
• ES lygmeniu vykdyti atsparumo klimato kaitai didinimo veiksmus, t. y. toliau remti prisitaikymą prie klimato kaitos svarbiausiuose pažeidžiamuose sektoriuose, pvz., žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriuose ir sanglaudos politikos srityje, užtikrinti didesnį Europos infrastruktūros atsparumą ir skatinti draustis nuo gaivalinių ir žmogaus sukeltų nelaimių;
• priimti labiau pagrįstus sprendimusir šalinti žinių apie prisitaikymą prie klimato kaitos spragas bei toliau tobulinti Europos prisitaikymo prie klimato kaitos platformą (Climate-ADAPT).

Vis daugiau EEE valstybių narių priima nacionalines prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas, o kelios valstybės parengė ir įgyvendina nacionalinius prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų planus. Strategijos rengiamos ir veiksmų imamasi taip pat daugumoje miestų ir tarpvalstybiniuose Europos regionuose, įskaitant Baltijos jūros regioną, Karpatų ir Alpių regionus.

Europos aplinkos agentūros (EAA) veikla

Teikdama atitinkamą informaciją, EAA remia prisitaikymo prie klimato kaitos strategijų plėtojimą ir įgyvendinimą Europoje, ES politikos vertinimą ir ilgalaikių prisitaikymo prie klimato kaitos ir nelaimių rizikos mažinimo strategijų rengimą. EAA rengiamoje medžiagoje (kurią sudaro stebėjimo duomenys, prognozės, rodikliai, vertinimai) daugiausia dėmesio skiriama klimato kaitai, jos poveikiui, pažeidžiamumui ir Europos prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmams.

EAA glaudžiai bendradarbiauja su Europos Komisija (Klimato politikos generaliniu direktoratu, Jungtinio tyrimų centro generaliniu direktoratu, Eurostatu), ekspertais iš Europos teminio centro klimato kaitos poveikio, pažeidžiamumo ir prisitaikymo prie klimato kaitos klausimais (angl. ETC/CCA) ir EAA šalių tinklu (Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklas, EIONET). EAA taip pat bendradarbiauja su „Copernicus“ klimato kaitos tarnyba, ECDC, PSO Europos regiono biuru, Tarptautinės nelaimių mažinimo strategijos (angl. ISDR) Europos regiono biuru, EBPO ir Tarpvyriausybine klimato kaitos komisija (angl. IPCC).

Pagrindinės veiklos sritys ir darbai apima klimato kaitos poveikio Europai ir Europos silpnųjų vietų vertinimą ir nacionalinių, miestų ir sektorių klimato kaitos strategijų ir veiksmų planų analizę. EAA taip pat prižiūri ir valdo Europos prisitaikymo prie klimato kaitos platformą (Climate-ADAPT).

Susijusios nuorodos

Tarpvyriausybinė klimato kaitos grupė

Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija

Europos Komisijos klimato politikos generalinis direktoratas

Europos Komisijos jungtinis tyrimų centras

Europos teminis centras klimato kaitos poveikio, pažeidžiamumo ir prisitaikymo prie klimato kaitos klausimais

„Copernicus“ klimato kaitos tarnyba

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras

Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuras

JT regioninis nelaimių rizikos mažinimo biuras