Jei bus bioenergijos bumas — Perėjimas nuo nuo naftos prie bioenergijos nėra visiškai nerizikingas

Todėl Komisija pasiūlė, kad 2020 m. biokuras sudarytų 10 proc. viso kelių transporto kuro, su sąlyga, jei bus įrodyta, kad biokuro gamyba yra subalansuota. 2007 m. duomenys rodo, kad dabar biokurui tenka 2,6 proc. ES kelių transporto kuro. Kad pasiektų 10 proc. lygį, ES turi padidinti biokuro gamybą ir importą vykstant sudėtingiems ekologiniams ir ekonominiams debatams dėl šios kuro rūšies. ES nustatytas biokuro tikslas kelia vis daugiau ir daugiau diskusijų.

Europos Parlamentas neseniai paprašė garantijos, kad 40 proc. iš 10 proc. tikslo tektų šaltiniams, nekonkuruojantiems su maisto gamyba. EAA mokslinis komitetas įspėjo, kad transportui naudojamo biokuro dalies padidinimas iki 10 proc. 2020 m. yra pernelyg ambicingas ir jo vykdymas turėtų būti sustabdytas.

Biokuro ir kitos bioenergijos skatinimas Europoje neišvengiamai turi tiesioginį ir netiesioginį poveikį kitoms pasaulio teritorijoms.

Pavyzdžiui, Europoje galima tvariai gaminti biodyzelinį kurą iš rapsų aliejaus, tačiau tuomet liks mažiau rapsų aliejaus maisto gamybai Europoje ir kitur.

Spragą iš dalies būtų galima užpildyti palmių aliejumi. Tačiau dėl to būtų naikinami atogrąžų miškai, nes šiai žaliavai gauti kertami medžiai Indonezijoje ir kitose šalyse.

Pastaruoju metu visame pasaulyje biokuro paklausa yra vienas iš daugelio veiksnių, prisidedančių prie maisto kainų kilimo; kiti veiksniai – sausros pagrindinėse maistą gaminančiose šalyse, didėjantis mėsos suvartojimas, kylančios naftos kainos ir kt. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) skaičiavimais, dabartinės ir siūlomos paramos biokurui priemonės ES ir JAV vidutinės trukmės laikotarpiu padidins vidutines kviečių, kukurūzų ir augalinio aliejaus kainas atitinkamai 8, 10 ir 33 proc.

Didėjantis maisto suvartojimas pasaulyje ir papildoma biokuro paklausa veda prie pasėlių ploto didinimo natūralių pievų ir atogrąžų miškų sąskaita. Tai svarbu, nes miškų kirtimas ir ūkininkavimo būdai šiuo metu yra atsakingi už apytikriai 20 proc. pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų. Šią dalį didina didelis miškų vertimas pasėliais ir tai turi rimtų pasekmių biologinei įvairovei.

Gali nukentėti ir laukinė gamta bei vandens kiekis ir kokybė, jei dideli gamtinių arealų ar teritorijų, kuriose ūkininkaujama tradiciniais būdais, plotai bus verčiami intensyvios bioenergijos gavybos vietomis.

1 pav. / Procentinė biokuro dalis galutinio energijos suvartojimo kelių transporto kurui struktūroje ES-27 valstybėse.

Matomas poveikis

2006 m. EAA atlikto tyrimo duomenimis, 15 proc. prognozuojamos Europos energijos paklausos 2030 m. būtų galima patenkinti bioenergija, gauta iš žemės ūkio, miškininkystės ir atliekų produktų, naudojant vien Europos išteklius. Šis skaičius vadinamas Europos biomasės potencialu. Tyrime suformuluotos sąlygos biologinei įvairovei apsaugoti ir atliekų kiekiams sumažinti, kad biomasės potencialas nekenktų aplinkai.

Vėliau, 2008 m. EAA panaudojo “modelį, iš pradžių„ Green-X ENVIRONMENT sukurtą atsinaujinančios elektros energijos rinkoms tirti, analizuodama, kaip panaudoti šį aplinkai nekenkiantį biomasės potencialą labiausiai aplinkosaugos požiūriu apsimokančiu būdu.

Studijos duomenys leidžia manyti, kad labiausiai apsimokantis būdas panaudoti šį sumodeliuotą biomasės potencialą būtų užtikrinti, kad 2030 m. 18 proc. Europos šilumos, 12,5 proc. jos elektros energijos ir 5,4 proc. jos transporto kuro būtų gaunama iš biomasės.

Mažinant iškastinio kuro naudojimą visuose trijuose sektoriuose iki 2020 m. anglies dioksido išmetimus būtų galima sumažinti 394 mln. tonų. Išmetimai sumažėtų dar labiau, jei politikos priemonėmis būtų įtvirtintas kogeneracijos technologijos prioritetas gaminant elektrą ir šilumą. Šiame procese panaudojama šiluma yra energijos gamybos šalutinis produktas.

Žinoma, yra ir sąnaudos. Bioenergijos vartojimo didinimas iki 2030 m. būtų maždaug 20 proc. brangesnis, nei panašaus tradicinės energetikos modelio taikymas. Galiausiai šias sąnaudas padengtų vartotojai.

Po šio darbo pradžios įvykę pokyčiai, ypač pasaulinių maisto kainų kilimas, rodo, kad biomasės potencialo skaičiavimai šiek tiek padidinti: tikėtina, kad Europoje bus mažiau žemių bioenergetinėms kultūroms auginti. Be to, rezultatams gali daryti įtaką ir aukštos naftos kainos.

Tačiau tyrimas vis dėlto aiškiai rodo, kad tiek sąnaudų, tiek klimato kaitos poveikio švelninimo priemonių požiūriu prioritetą bioenergetikoje vertėtų teikti elektros ir šilumos gamybos sektoriuje, skatinant kogeneravimo įrenginių diegimo plėtrą, o ne į kuro transporto sektoriuje keitimą.

Norint išvengti pirmiau aprašytų neigiamų perėjimo prie bioenergijos pasekmių, reikalinga tvirta tarptautinė politika, užkertanti kelią žemėnaudos pokyčiams, kurie, siekiant bioenergijos naudojimo, pagilintų aplinkosaugos problemas. Iššūkis yra akivaizdžiai tarptautinio pobūdžio, todėl reikalingi pasaulinio masto debatai, kaip sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir tuo pačiu metu spręsti klimato kaitos problemą, atsižvelgiant į būtinybę didinti maisto gamybą ir į gąsdinantį naftos kainų kilimą.

EAA mokslininkų nuomone, reikėtų aktyviai siekti gaminti kiek įmanoma daugiau bioenergijos pačioje Europoje, tuo pačiu metu išlaikant maisto, kuro bei pluoštų gamybos pusiausvyrą ir nepažeidžiant ekosistemų. Nuo biokuro turėtume pereiti prie rimtų aukštesniojo tipo biokuro rūšių tyrimų ir plėtros (žr. pav.). Tai reikia daryti visapusiškai įvertinant įtaką aplinkai, įskaitant poveikį dirvai, vandeniui ir biologinei įvairovei, ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiams. Taip ES galėtų tapti tikrai tvaraus bioenergijos sektoriaus kūrimo lydere.