2022 m. vasara. Gyvenimas daugelio krizių akivaizdoje

Nuo COVID-19 pandemijos pradžios ES mirė daugiau kaip pusė milijono žmonių ir ji dar nesibaigė. Dėl plataus masto vakcinacijos programų ir augančio kolektyvinio imuniteto pandemija sulėtėjo, o žmonių sveikata yra pasirūpinta geriau, tačiau vien praėjusią savaitę užfiksuota daugiau kaip 1 000 000 naujų atvejų. Artėjant žiemos ir gripo sezonui, galime susidurti su kitomis viruso atmainomis ir padažnėjusiais susirgimų atvejais.

Pandemija buvo viena iš ekonominio nestabilumo ir pažeidžiamumo veiksnių, sukėlusių įtampą viešųjų finansų srityje ir paskatinusių persvarstyti politikos prioritetus. Padėtį dar labiau pablogino karas Ukrainoje, kuris ne tik sukėlė didžiules vietos žmonių kančias, bet ir prisidėjo prie ekonominių problemų. Rugpjūčio pabaigoje apskaičiuota, kad metinis infliacijos lygis euro zonoje buvo 9,1 proc. Energijos kainos, sudarančios bendros infliacijos apskaičiavimo dalį, pakilo daugiau kaip 38 proc. Tikimasi, kad ši didelė infliacija bus susijusi su ekonomikos, kuri po pandemijos buvo atsigavusi, sąstingiu. Dėl infliacijos pajamos nedidėjo, o tai ir toliau mažins perkamąją galią Europoje ir visame pasaulyje.

2022 m. vasara: didelis karštis, sausra ir miškų gaisrai

Vasarą antraštėse dominavo klimato krizė. Mokslininkai jau dešimtmečius siunčia pavojaus signalus, kad mūsų klimatas keičiasi ir kad jis paveiks visus mūsų gyvenimo aspektus. Milijonams europiečių klimato kaita nebebuvo hipotetinis galimo poveikio ateityje scenarijus – šią vasarą ji tapo kasdienybe. Didelėse Europos dalyse kilo intensyvios karščio bangos, kurios daugelyje vietų viršijo 40 °C.

Vidutinė temperatūra Europoje šią vasarą buvo aukščiausia iš visų užfiksuotų. Ekstremalus karštis taip pat padidino sausros riziką. Bendrai 2022 m. rugpjūtis buvo daug sausesnis nei vidutiniškai Vakarų ir Rytų Europos dalyse. Tiesą sakant, daugelyje Europos dalių jau kelerius metus iš eilės kritulių kiekis yra mažesnis už vidutinį. Tačiau daugumoje Skandinavijos ir Pietų bei Pietryčių Europos dalių vasara buvo drėgnesnė nei įprastai. Tačiau šis netikrumas dėl klimato ir nepastovumas nepakeitė fakto, kad 2022 m. rugpjūčio  pabaigoje beveik dviem trečdaliams Europos grėsė sausra, kuri, remiantis neseniai Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro atliktu vertinimu, tikėtina jog bus, „blogiausia bent per pastaruosius 500 metų“.

Dėl didelio karščio ir sumažėjusios dirvožemio drėgmės didėja miškų gaisrų rizika. Šiais metais ES per miškų gaisrus išdegė rekordinis 700 000  hektarų plotas. Europos miškų gaisrų informacinės sistemos duomenimis, iki šiol labiausiai nukentėjo Ispanija, kurioje išdegė daugiau kaip 283 000 hektarų plotas (atitinka šiek tiek didesnį nei Liuksemburgo plotą), toliau seka Rumunija (150 735 ha), Portugalija (86 631 ha), Prancūzija (62 102 ha) ir Italija (42 835 ha).

Šis poveikis klimatui atsiranda atsižvelgiant į platesnę biologinės įvairovės krizę, kurią sukėlė pernelyg didelis naudojimas, ekosistemų degradacija, tarša, ir kuri vis labiau didėja dėl klimato kaitos. Daugeliui ekosistemų – nuo dirvožemio iki jūrų buveinių – kyla pavojus, o daugeliui rūšių gresia išnykimas. Aplinkos būklės blogėjimas daro poveikį mūsų sveikatai ir gerovei, taip pat mūsų gebėjimui kovoti su klimato kaita.

Šios krizės yra pasaulinės ir susijusios tarpusavyje. Tai yra netvarių gamybos ir vartojimo sistemų globalizuotoje ekonomikoje pasekmės. Iki šiol nuo COVID-19 mirė daugiau kaip 6,5 mln. žmonių. Šią vasarą Indijos pusiasaliui smogė didelis karštis. Trečdalis Pakistano teritorijos yra užtvindyta. Dėl didelės pasaulio temperatūros sparčiai tirpsta Himalajų ledynai, ir dėl jų sukeltų potvynių namus turėjo palikti 32 mln. pakistaniečių, kuriems skubiai reikalingapastogė, maistas ir medicininė pagalba. Pakistane užfiksuotos katastrofos mastas, Pietų Korėjoje praūžusio taifūno stiprumas arba tebesitęsiantys gamtos gaisrai ir sausros Kalifornijoje viršijo prognozes.

Potvynių poveikis Pakistane bus jaučiamas visame pasaulyje. Pakistanas yra pagrindinis ryžių – vieno iš pagrindinių produktų pasaulinėje maisto rinkoje, kuri jau dabar patiria įtampą dėl karo Ukrainoje – gamintojas ir vartotojas. Maisto kainos ir rinkos yra nepastovios ir gali sutrikdyti tiekimo grandines. Tikėtina, kad sausros Europoje dar labiau paveiks kainas ir dar labiau padidins pragyvenimo išlaidų krizę.

Karas Ukrainoje ir energetikos krizė

Dėl karo Ukrainoje milijonai žmonių buvo priversti palikti savo namus, žuvo žmonės, buvo užteršta aplinka ir sugriauta pagrindinė infrastruktūra. Tai humanitarinė krizė, nuo kurios atsigauti prireiks metų, jei ne dešimtmečių. Karas taip pat sukėlė ekonomikos ir energetikos krizes Europoje. Reaguodama į Rusijos agresiją, Europos Sąjunga Rusijai įvedė ekonomines sankcijas, kontroliuodama iškastinio kuro importą iš Rusijos.

Daugelyje ES valstybių narių Rusija buvo pagrindinė energijos tiekėja, tačiau Europos Komisija ir valstybės narės dabar siekia sumažinti šią priklausomybę. Rugsėjo mėn. pradžioje Rusija nutraukė dujų tiekimą „Nord Stream 1“ dujotiekiu, kuriuo prieš karą buvo tiekiama beveik 40 proc. gamtinių dujų importo į ES.

Dabartinė energetikos krizė Europoje yra dvejopa. Energijos kainos smarkiai pakilo ir dabar Europa susiduria su ribota pasiūla artėjantiems žiemos mėnesiams. Daugelis Europos šalių pradėjo taikyti skubias priemones, kad sumažintų vartojimą, užtikrintų energetinį saugumą ir atliekų prevenciją, taip pat sumažintų didėjančių sąskaitų už energiją poveikį namų ūkiams.

Tvarumas yra vienintelis perspektyvus kelias į priekį

Šis kelių vienu metu vykstančių krizių vaizdas yra sudėtingas ir keliantis iššūkių, kokių anksčiau nematėme. Kaip ir per visas krizes, kai kurios šalys ir bendruomenės patirs didesnį poveikį nei kitos. Daugelis Europos ir visos planetos namų ūkių nerimauja dėl savo galimybių patenkinti pagrindinius poreikius, tokius kaip maistas ir šildymas. Esame pažeidžiami.

Mūsų natūralios sistemos, sveikata ir ekonomika taip pat yra pažeidžiamos. Dauguma pasaulinių krizių nurodo vieną pagrindinę priežastį – netvarus mūsų planetos išteklių naudojimas.

Tačiau ES ir kitos šalys nurodė, kaip spręsti šią pagrindinę problemą imantis veiksmų klimato ir aplinkos apsaugos srityje.

Remiantis Europos žaliuoju kursu, ES nustatė plataus užmojo tikslus kovoti su šių krizių priežastimis – pertvarkyti mūsų energetikos sistemas, mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, investuoti į švarius atsinaujinančiuosius energijos išteklius, atkurti gamtą, stiprinti mūsų ekonomikos žiediškumą, taip kartu užtikrinant teisingą pertvarką, kurioje remiame labiausiai nukentėjusius asmenis.

Reikalingas perėjimas nebus lengvas. Tam prireiks laiko ir finansinių išteklių. Tačiau, kai šios įvairios krizės daro poveikį mums, nesvarbu, ar tai būtų energijos trūkumas, ekstremalios oro sąlygos ar didėjanti infliacija, mes neturime kito pasirinkimo, kaip tik veikti ir veikti skubiai. Mūsų veiksmais, sprendimais ir politika turėtų būti siekiama tvarios ateities. Neveiklumas tampa vis neatsakingesnis, brangesnis už veiksmus ir etiniu požiūriu nepriimtinas.

Mūsų dabartinio ekonomikos modelio aplinkosauginis, ekonominis ir socialinis pažeidžiamumas ir poveikis buvo gerai ištirtas ir dokumentuotas. Moksliniai modeliai ir analizės jau prieš kelis dešimtmečius leido suprasti, kuria kryptimi einame. Tai, ką matome, nėra nei netikėta, nei išskirtina. Priėjome ribą, kai jau nebereikia bandyti nuspėti ateities, bet reikia panaudoti visas turimas žinias, kad ją formuotume tvaria kryptimi.

Hans Bruyninckx

EAA vykdomasis direktorius

Įžanginis straipsnis, paskelbtas 2022 m. rugsėjo EAA informaciniame biuletenyje