Plačiąja prasme tvarus finansavimas – tai tvarumo tikslus padedančių įgyvendinti investicijų perorientavimas ir didinimas. Žaliasis finansavimas – tvaraus finansavimo dalis ir yra susijęs su investicijomis, kurios padeda siekti aplinkos apsaugos politikos tvarumo tikslų. Žaliojo finansavimo skatinimas yra svarbus veiksnys, nes aplinkos apsaugos tikslų įgyvendinimas iš esmės yra investavimo uždavinys.

Faktoringas aplinkosaugos, socialiniais ir valdymo aspektais investicijų grandinėje padės nukreipti kapitalą į ilgesnio laikotarpio tvaresnę veiklą. Tai taip pat padės nustatyti ir valdyti galimą sisteminę riziką, kylančią finansiniam stabilumui.

Dažnai sunku pagal tikslus, politikos kryptis ir priemones tiesiogiai nustatyti investicijų poreikius, tačiau kai kurie apskaičiavimai yra atlikti. Pavyzdžiui, apskaičiuota, kad norint pasiekti ES 2030 m. klimato ir energetikos tikslus, kasmet nuo 2021 m. reikia maždaug 1 trln. EUR vertės investicijų. Apskaičiuota, kad ateityje investicijų deficitas, t. y. trūkstama suma iki minėto 1 trln. EUR,bus maždaug 180 mlrd. EUR per metus. Svarbu turėti omenyje, kad tai nėra išlaidos, bet pelningos investicijos su tikėtina grąža ir įvairialype papildoma nauda. Jungtinės Tautos apskaičiavo, kad, norint pasiekti pasaulinius darnaus vystymosi tikslus, reikėtų maždaug 5–7 trln. USD investicijų, o investicijų deficitas besivystančiose šalyse būtų maždaug 2,5 trln. USD.

Šie investicijų deficitai yra gerokai didesni nei viešojo sektoriaus pajėgumai, todėl būtina išnaudoti didžiulius finansų rinkų pajėgumus. Turime rasti naujų būdų padėti investuotojams ir paskatinti juos paskirstyti kapitalą taip, kad galėtume panaikinti šį trūkumą. Siekiant ilgalaikių aplinkos apsaugos ir klimato tikslų, didesnis ir tvaresnis finansavimas bus labai svarbus.

Daug viešųjų ir privačiųjų subjektų dirba ES žaliojo ir tvaraus finansavimo srityje, todėl ši sąvoka nėra nauja. Nauja yra tai, kad sparčiai didėja politinės paskatos ir atsiranda labiau struktūruotos politinės paramos poreikis. Vis plačiau sutariama, kad finansų sistemos pokyčiai yra labai svarbūs Europai siekiant įgyvendinti jos tvarumo tikslus ir užtikrinti finansinį stabilumą. Be to, aiški ir nuspėjama tvaraus finansavimo sistema padės užtikrinti, kad ES taptų patrauklesnė žaliosioms investicijoms. 

Europos Komisija yra viena iš pagrindinių šių pokyčių dalyvių ir neseniai pradėjo įgyvendinti pirmąjį pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, susijusių su tvariais finansais, rinkinį. Šie pasiūlymai bus pateikti per įprastą ES teisėkūros procedūrą. Speciali ekspertų grupė taip pat pradės rengti teisinių pasiūlymų techninius aspektus, įskaitant pradines tvarių investicijų kategorijas ir kriterijus.

Nėra vieno sverto, kuriuo būtų galima pasinaudoti. Tačiau yra daug įvairių klausimų, kuriuos reikia išspręsti per tam tikrą laikotarpį. Tiek Europos Komisijos tvaraus augimo finansavimo veiksmų plane, tiek Aukšto lygio ekspertų grupės tvarių finansų klausimais galutinėje ataskaitoje akcentuojami kai kurie svarbiausi klausimai.

Vienas iš svarbiausių Komisijos ir Aukšto lygio ekspertų grupės iškeltų klausimų – poreikis sukurti ES masto tvarios veiklos klasifikavimo sistemą. Ši sistema padėtų nustatyti, į kurią ekonominę veiklą ir kokiomis sąlygomis turėtų būti investuojama, siekiant svariai prisidėti prie konkrečių aplinkosaugos tikslų, pavyzdžiui, klimato kaitos švelninimo arba ekosistemų apsaugos, įgyvendinimo. Tai plataus užmojo, bet kartu labai sudėtinga užduotis, ir siekiant ją įgyvendinti reikės įvairių sričių specialistų. Klasifikavimo sistema turi būti techniškai tiksli, tačiau ji taip pat neturėtų tapti pernelyg sudėtinga. Ji turėtų suteikti galimybę finansų sistemai veiksmingai veikti.

ES masto klasifikavimo sistema papildytų esamą sektorių ir temines politikos sritis, kad investuotojams būtų užtikrintas didesnis politikos tikrumas.

Šiandien taikomi keli nacionaliniai ir rinka pagrįsti metodai, tačiau nėra ES masto sistemos, kuri vienodai apimtų visus pagrindinius aplinkos apsaugos tikslus ir kurioje būtų aiškiai nustatyta, kas yra aplinkosaugos požiūriu tvarios investicijos. Dėl nepakankamo suderinimo investuotojai jaučiasi neužtikrintai ir tai trukdo plėtoti bendrąją tvarių investicijų rinką. Be to, nustačius bendrus techniškai tikslius kriterijus visos ES sistemoje, sumažėtų galimo ekologinio manipuliavimo finansinių produktų rinkoje rizika.

EAA ir toliau dalyvaus ES politikos procesuose, susijusiuose su tvariu finansavimu. Trumpuoju laikotarpiu EAA rems Komisijos techninių ekspertų grupės darbą.

Ilguoju laikotarpiu EAA vaidmuo priklauso nuo teisėkūros proceso rezultatų ir išteklių prieinamumo. Neseniai pateiktame Komisijos pasiūlyme EAA pristatoma kaip ilgalaikės viešojo ir privačiojo sektorių platformos, skirtos tvariajam finansavimui, dalis. Šioje platformoje Komisija galėtų gauti pagalbos ir patarimų klausimais, daugiausia susijusiais su visos ES vykdoma tvarios veiklos taksonomija. EAA, kaip platformos dalis, glaudžiai bendradarbiautų su kitomis viešojo sektoriaus įstaigomis, pavyzdžiui, Europos investicijų banku, trimis Europos priežiūros institucijomis ir Europos investicijų fondu.

Manau, kad ateityje ryšys tarp aplinkos ir finansų politikos bus glaudesnis ir teiks abipusę naudą. Didžioji dauguma mūsų laukiančių aplinkosaugos uždavinių glaudžiai susiję su investicijomis. Siekiant sėkmingai finansuoti tas investicijas, labai svarbu sukurti aiškią, stabilią ir praktiškai įgyvendinamą politikos sistemą.

Andreas Barkman

Strateginė rekomendacija dėl klimato kaitos ir energetikos, EAA