Ką sužinome iš SOER 2010?

Didėjančiu greičiu augantys poreikiai visame pasaulyje kelia grėsmę gamtinėms sistemoms, iš kurių mes gyvename

Turime dėti daugiau pastangų visose srityse

Nagrinėjant kiekvieną iš ES strateginių aplinkos apsaugos prioritetinių sričių, situacija iš esmės yra tokia pat. Mes darome pažangą, bet jeigu nedėsime daugiau pastangų, rizikuosime šios ir kitų kartų gerove.

Klimato kaitos srityje sumažinome šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir siekiame įvykdyti tarptautinius įsipareigojimus pagal Kioto protokolą. Tikimasi, kad iki 2020 m. ES pasieks užsibrėžtą tikslą sumažinti emisijas 20 proc., jeigu bus laikomasi galiojančių teisės aktų. Mes taip pat plačiau naudojame atsinaujinančius energijos šaltinius ir esame pakeliui į užsibrėžtą tikslą iki 2020 m. pasiekti, kad 20 proc. visos sunaudojamos energijos būtų gauta iš atsinaujinančių šaltinių.

Tačiau svarbiausia turbūt yra tai, kad tarptautinių pastangų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas toli gražu neužtenka, kad vidutinis temperatūros padidėjimas visame pasaulyje išliktų ne didesnis kaip 2 °C. Tai yra labai svarbu, nes peržengus dviejų laipsnių ribą labai padidėja netikrumas ir rizika, susijusi su gamta ir aplinkos kaitos mastu, taip pat mūsų gebėjimu prisitaikyti.

Gamtos ir biologinės įvairovės srityje Europa išplėtė savo „Natura 2000“ saugomų teritorijų tinklą, kuris šiuo metu apima apie 18 proc. ES sausumos. Mes darome pažangą stabdydami biologinės įvairovės mažėjimą, pavyzdžiui, paplitusių paukščių rūšių nebemažėja. Apskritai gėlo vandens kokybė pagerėjo, o teisės aktai, reglamentuojantys į orą ir vandenį išleidžiamų teršalų kiekį, padėjo sumažinti neigiamą poveikį biologinei įvairovei.

Tačiau ES neįgyvendins savo tikslo iki 2010 m. sustabdyti biologinės įvairovės mažėjimą. Jūrų aplinkai didelę neigiamą įtaką turi tarša ir žvejybos išteklių pereikvojimas. Dėl žvejybos intensyvumo 30 proc. Europos žuvų išteklių (apie kuriuos turima duomenų) dabar yra sužvejota viršijant saugias biologines ribas ir nuo 1985 m. apskritai žuvies sugaunama mažiau. Nepaisant sumažėjusio taršos masto, sausumos ir gėlo vandens ekosistemoms daugelyje šalių vis dar kyla pavojus. Miškai, kurie yra labai svarbūs biologinei įvairovei ir ekosistemų funkcijoms, yra per daug naudojami. Intensyvi žemdirbystė turėjo svarbių pasekmių biologinei įvairovei.

Gamtinių išteklių ir atliekų srityje tvarkant atliekas Europoje palaipsniui pereinama nuo sąvartynų prie atliekų perdirbimo ir prevencijos. Nepaisant to, 2006 m. pusė visų ES-27 susidariusių 3 mlrd. tonų atliekų buvo šalinamos į sąvartynus.

Išteklių naudojama vis daugiau, bet mažesniais tempais, nei auga ekonomikos gamyba. Šis atotrūkis iš dalies teikia vilčių, bet Europa ir toliau  tebenaudoja vis daugiau išteklių. Pavyzdžiui, ES-12 šalyse nuo 2000 m. iki 2007 m. išteklių sunaudojimas išaugo 34 proc. Negana to, mes suvartojame daugiau, nei pagaminame, ir daugiau kaip 20 proc. Europoje suvartojamų išteklių šiuo metu yra importuojami (ypač kuras ir kasybos produktai). Dėl to vartojimas Europoje turi esminių pasekmių aplinkai eksportuojančiose šalyse ir regionuose. Vandens suvartojimas visoje Europoje yra stabilus arba mažėja, tačiau kai kuriose šalyse ir upių baseinuose ištekliai yra pereikvoti (ir yra pavojus, kad jie gali būti dar labiau pereikvoti).

Aplinkos, sveikatos ir gyvenimo kokybės srityje vandens ir oro tarša sumažėjo. Buvo pasiekta nemažų laimėjimų mažinant sieros dioksido (SO₂) ir anglies monoksido (CO) kiekį aplinkos ore, taip pat labai sumažėjo azoto oksidų (NO_X) kiekis. Pradėjus naudoti bešvinį benziną, švino koncentracija taip pat labai sumažėjo.

Tačiau aplinkos oro bei vandens kokybė ir toliau išlieka netinkama ir daro didelį poveikį sveikatai. Per daug miesto gyventojų gyvena didelės taršos sąlygomis. Kietųjų dalelių ir ozono (O₃) poveikis vis dar kelia didelį pavojų sveikatai ir yra siejamas su sutrumpėjusia gyvenimo trukme, ūmiomis ir chroniškomis kvėpavimo ir širdies bei kraujagyslių sistemų ligomis, blogesniu vaikų plaučių išsivystymu ir sumažėjusiu naujagimių svoriu. Plačiai paplitęs įvairių teršalų ir chemikalų poveikis ir susirūpinimas dėl ilgalaikės žalos žmogaus sveikatai drauge reiškia, kad reikia daugiau plataus masto taršos prevencijos programų.

Europos aplinkos apsaugos problemos yra sudėtingos ir negali būti vertinamos atskirai

Mes gyvename ir esame priklausomi nuo pasaulio, kuriame viskas tarpusavyje yra labai persipynę ir kurį sudaro daug susijusių sistemų – aplinkos, socialinės, ekonominės ir taip toliau. Šie tarpusavio ryšiai reiškia, kad pažeidus vieną elementą, gali atsirasti netikėtas poveikis kitur, galintis pažeisti visą sistemą arba net sukelti jos griūtį. Pavyzdžiui, kylant temperatūrai taip pat didėja pavojus peržengti kritines ribas, kai gali prasidėti didelio masto pokyčiai, pavyzdžiui, pagreitėjus Grenlandijos ledo dangos tirpimui, pakiltų jūros lygis. Neseniai įvykusi pasaulinė finansinė griūtis ir Islandijos vulkano sukeltas aviacijos chaosas taip pat rodo, kaip staigūs sutrikimai vienoje srityje gali paveikti ištisas sistemas.

Europos politikai susiduria ne tik su sudėtinga sistemine sąveika žemyne. Vyksta ir globalūs pokyčiai, kurie gali turėti įtakos Europos aplinkai ateityje. Daugelio jų Europa negali kontroliuoti. Pavyzdžiui, prognozuojama, kad iki 2050 m. pasaulio gyventojų skaičius viršys devynis milijardus ir dar labiau padaugės besitikinčių įveikti skurdą ir siekiančių didesnio vartojimo.

Šios tendencijos turi didžiulę įtaką išteklių poreikiui visame pasaulyje. Miestai plečiasi. Vartojimas laipsniškai didėja. Pasaulis tikisi nuolatinio ekonominio augimo. Naujų ekonomikų ekonominė svarba didės. Nevalstybiniams subjektams gali tekti svarbesnis vaidmuo pasaulyje vykstančiuose politiniuose procesuose. Laukiama spartesnių technologinių pokyčių. „Skubėjimas nežinomybės link“ teikia galimybių, bet taip pat atneš ir naujų pavojų.

Neveiklumas turėtų rimtų pasekmių, tačiau galimybių išsaugoti gamtos turtus ir ekosistemų funkcijas yra

Pasaulio gamtinių išteklių atsargos jau mažėja. Per ateinančius metus didėjanti paklausa ir mažėjanti pasiūla gali sustiprinti pasaulinę konkurenciją dėl išteklių. Galiausiai dėl to visame pasaulyje dar labiau padidės neigiamas poveikis ekosistemoms ir tai taps išbandymu jų pajėgumui nenutrūkstamai aprūpinti maistu, energija ir vandeniu.

Nors SOER 2010 ataskaitoje nepateikiama jokių įspėjimų apie gresiančią aplinkos griūtį, joje pažymima, kad kai kurios ribos peržengiamos. Neigiamos poveikio aplinkai tendencijos gali galiausiai padaryti didžiulę ir nepataisomą žalą kai kurioms ekosistemoms ir funkcijoms, kurias mes laikome savaime suprantamomis.

Dabar atėjo laikas paversti daug aiškių „išankstinių įspėjimų“ veiksmais. Europos aplinkos apsaugos politikos priemonės daugelyje šalių davė didelės ekonominės ir socialinės naudos, pavyzdžiui, pagerėjo žmonių sveikata ir skaičiuojama, kad ketvirtis visų darbo vietų Europoje yra susiję su aplinka. Todėl visiškas aplinkos apsaugos politikos priemonių įgyvendinimas Europoje ir toliau išlieka pirmaeilės svarbos uždaviniu, nors dar reikia pasiekti daug tikslų.

Atskleisdama daugybę ryšių tarp įvairių aplinkos ir kitų problemų, SOER 2010 ataskaita skatina mus geriau integruoti įvairias politikos sritis, kad galėtume gauti maksimalios naudos iš investicijų. Pavyzdžiui, kai kurios priemonės, skirtos oro taršos problemoms spręsti, taip pat padeda kovoti su klimato kaita, o kitos net prie jos prisideda. Akivaizdu, kad daugiausia dėmesio reikia skirti tam, kad būtų maksimaliai panaudotos efektyvios priemonės, ir vengti neigiamą šalutinį poveikį turinčių politikos priemonių.

Be to, mes turime pasiekti geresnių rezultatų balansuojant poreikį saugoti gamtos turtus ir juos naudoti ekonomikai skatinti. Šiuo požiūriu išteklių vartojimo efektyvumas yra pagrindinis „atsakymas į visus klausimus“. Pripažindami, kad šiuo metu mūsų vartojimas nėra tausojantis aplinką, iš esmės turime išmokti pasiekti daugiau, naudodami mažiau išteklių. Vilčių teikia tai, kad tai yra sritis, kur galima suderinti aplinkos ir komercinio sektorių interesus: įmonės klesti arba suklumpa priklausomai nuo jų gebėjimo pasiekti maksimalią naudą, lygiai taip, kaip ir gamtos išsaugojimas ir žmogaus gerovė priklauso nuo to, kaip gebame pasiekti daugiau, naudodami nedaug išteklių.